- Galvė - https://www.galve.lt -

Šimo Burbulio žvilgsnis. Trakų centras – didelė automobilių aikštelė?

 

„Ant aukšto stataus kalno pasirodė stebuklingas žiburys. Žibėjo jis kaip žvaigždė, apsiaustas šviesiu ratu iš aukso raidžių. Pamatę tat, žmonės ėjo prie kalno, stebėjos į žiburį, bet, negalėdami ant to kalno užlipti, negalėjo išskaityti aukso raidžių“. Taip rašė dar 1905 m. liūdnos lemties mūsų klasikas Jonas Biliūnas. Tokia yra tiesa, kad visur, kur yra žmonių sambūris, ten yra ir epicentras, apie kurį sukasi bendruomenės kasdienybė. Atrodo, kad liūdnos lemties yra ir Trakų miestas… Nors ir turime čia nuostabų senamiestį, tačiau vietinių gyvenimas verda miesto centre, tarp kultūrkės irIKI prekybos centro.

Paluknio mėsininkai be konkurencijos

Pasklido po mano kaimą naujiena, kad rajono centre – Trakuose, atsidarė nauja mėsos krautuvė. Mūsų kaimiečiams net buvo suorganizuotas ir užsakytas autobusas, kad vietiniai pajustų palaimą nuvažiuoti į centriuką ir pamatyti tą balionais padabintą mėsinę. Aš pajutau kaip nuo tos pasklidusios žinios mano liežuvis pradeda poliruoti gomurį, todėl nusprendžiau nedelsti, šokti greitai į savo žigulį ir visus aplenkti. Tokiu būdu, jau po gero pusvalandžio prisiparkavau prie apmirusio Trakų kino teatro ir nulėkiau link parduotuvės ištaigingu pavadinimu Butchery, kur anksčiau buvo „Kaišiadorių paukštynas“ ir tikėjausi rasti limuzinų jautienos, antrekotų, brandintų steikų ar parmos kumpių. Deja, skambus krautuvės pavadinimas mane išdūrė, nes ten tądien teradau tvarkingai sudėtą kiaulieną ir vištos kojeles, tinkančias nebent šamaniškoms apeigoms. Išėjau iš ten nukabinęs nosį ir supratęs, kad vietiniai Paluknio gyventojai gyvulininkystės srityje neturi konkurencijos, o visokios butchery – šmutchery yrapritaikytos tik baltaduoniams miestiečiams. Kadangi jau atlėkiau į tuos Trakus, sumojau prasieiti pėstute po miestą ir pasukau pėsčias link Trakų kultūrkės, kur nusprendžiau atsisėsti šalimais ant akmeninės tvoros, priešais parduotuvę IKI.Čia dar sėdėjo Trakų faunų, skalsiai gurkšnojančių bambalinį alų ir filosofuojančių apie viską.

Trakų centras – Mumbajaus kopija

Jau buvo pats piko metas, kai pradėjau regėti kaip susidaro automobilių spiečius priešais IKI parduotuvę: štai, vienas susireikšminęs Trakų rajono savivaldybės biurokratas, kuris beveik niekada neužsibūna darbovietėje vėliau nei iki zigel zigel septynioliktos valandos, savo trantu bando pasukti į aikštelę, bet jį pergudrauja kitas automobilis, kuris šmurkt ir įlenda į laisvą kišenę tarp automobilių. Biurokratas nepatenkintas, spaudžia garso signalą ir net per uždarus automobilio langus girdžiu kaip jis rusiškai rėkia: CH, N, B, nors visada būna lyg angeliuko pabučiuotas kitomis progomis, kai jam tenka pozuoti viešoms nuotraukoms. Priešais mano akis paišosi gyvas vaizdas su vykstančia automobiline kova dėl būvio, norint prisiparkuoti automobilį ir nuskubėti į IKI apsipirkti. Štai, išlenda dar vienas savivaldybės įstaigos valdininkas, kuris niekada niekur neskuba. Jeigu jis žino, kad į gyventojo paklausimą turi atsakyti per dvidešimt darbo dienų, tai jis ir atsakys lygiai dvidešimtą dieną, šiukštu ne anksčiau. O kam, o dėl ko, o kodėl? Turbūt dėl to ir automobilį prie IKI krautuvės jis parkuoja vėžlio greičiu. Svarbiausia, įvažiuodamas galu, už savęs palikdamas automobilių spūstį, kuri laukia, kol valdininkas įtaikys į laisvą vietą. Net jeigu tu ir neketini parkuotis prie šios parduotuvės, bet turi apsišarvuoti kantrybe, kol koks lunatikas atliks posūkio manevrą. Matau, kad privažiuoja vietinis verslininkas, kuris neradęs vietos, tiesiog sustoja net neįsukdamas į automobilių aikštelę, įjungia avarinį signalą ir laukia vos ne vidury kelio, kol jo žmona apsipirks. Šiaip, dėl profilaktikos, Trakų policija galėtų kartas nuo karto prieiti prie tokių, mėgstančių avarinį signalą junginėti ne pagal paskirtį, ir išrašyti vieną kitą baudą dėl tvarkos.

Trakų kultūrkė taip pat apkaišoma ne kultūros mylėtojų, o alkanų vartotojų automobiliais. Ir visas šis  kultūrkė – iki parduotuvė arealas pavirsta tarytum Indijos didmiesčiu Mumbajumi, kur centrą yra apspitusi galybė automobilių. Trūksta tik šviesoforo tokioje neįprastoje situacijoje, kad nors kiek galima būtų šį miesto chaosą sureguliuoti. Ir va, dar vienas automobilis su šeimyna bando savo laimę, ieškant vietos prisiparkuoti prie IKI parduotuvės. Vyras nepraranda vilties, o šalia sėdinti žmona, kandžioja vairuotoją aiškindama: „Aš juk tau sakiau, kad geriau varom į IKI parduotuvę, esančią „ant kalno“, ką tu čia smaukaisi“. O Trakų faunai su bambaliais pažastyse stebi šį nemokamą realybės šou ir prieina prie filosofinės išvados: „Sotumas mumyse nužudo gyvenimo aistrą ir žmogiškumą“. Ir užsikanda eilinį bambalio gurkšnį „pažasties pauostymu“. Tačiau visas Mumbajaus vaizdingumas atsiveria vidinėje parduotuvės IKI aikštelėje. Turbūt niekada nerenovuotoje teritorijoje vis stato automobilius kaip nori, o šalia stovi, matyt, tik retomis progomis išvežami perpildyti šiukšlių konteineriai. Turistui taip prasiėjus šios vietovės užkampiais gali susidaryti įspūdis, kad čia karaliauja vien nevalos.

Tai, kur tas žaliasis miestas?

Tad prisimenu tokią juokingą situaciją, kai dar praeitą vasarą Trakų rajono savivaldybė apsiskelbė, kad ji siekia būti žaliuoju miestu, dėl to įrengė net tris nepigias elektrinių automobilių įkrovimo kolonėles. Bet, kur ta ekologija, kai miesto arterijoje turime didžiulę automobilių aikštelę? Beveik kaip Marijampolės automobilių turguje… Man besėdint, tik dabar pastebiu, kad vienas iš tų jau apgirtusių faunų yra mano senas bičiulis Sebastianas, kuris skirtingai nei kiti, kažką tapė ant molberto, žiūrėdamas į IKI parduotuvės fasadą. Tiesą sakant, aš šio draugelio tikrojo vardo net nežinau, o Sebastianu jį ėmėme vadinti tik po to, kai jis iš banko SEB pasiėmė vartojimo kreditą ir niekada jo negrąžino, paskelbęs sau fizinį bankrotą. Jam gal net to vartojimo kredito ne tiek realiai reikėjo, kiek tai buvo jo protesto akcija prieš vartojimą apskritai, kai jis norėjo parodyti, kokia tai yra vargo vakarienė, kai individas save šiame pasaulyje bando įprasminti ne per savo vidų, o laikinus išorinius dalykus. Nusprendžiu prieiti prie Sebastiano ir pasisveikinti, o man artėjant pastebiu, kad jis tapo tikrovės neatitinkančią iliuziją: ta pati IKI parduotuvė, bet priešais ją ryškėja ne automobilių aikštelės kontūrai, o spalvingi gėlynai ir fontanai. Priėjęs arčiau prie savo seno draugo ir paspaudęs jam dešinę, pajuntu nuo jo sklindantį tą malonų peregaro dvelksmą, kuris sklinda nuo jo viso. O dar kartą įsižiūrėjęs į molberto turinį, suprantu, kad tokią žalią miesto utopiją gali nutapyti tik visiškai nestandartinį mąstymą turintis menininkas ir tikrai ne biurokratas. Malonaus kvaitulio apimtas Sebastianas matė regėjimą, kurio iš jo negalėtų atimti nei vienas šiuolaikinis vartotojas. Tik pabandyk paaiškinti kokiam automobilistui, kad jis vieną gražią dieną negalės daugiau čia parkuoti automobilio, nes ši aikštelė yra naikinama – tai iššauktų pasipiktinimo bangą. Kur matyta, kad būtų atsisakyta to, prie ko patogiai pripranti?

Trakų centras – blogiau nei prie Brežnevo

Mano mintims susitapatinus su Sebastianu, pajuntu kaip verda gyvenimas knaipėje, inkrustuotoje pačioje Trakų rajono kultūros Mekoje kultūrkė. Sunku pamatyti iš ten išeinantį trezvą individą vidury baltos dienos, bet Makejevas išeina. Gal dėl to Makejevas buvo šustras tol, kol jo kūryba buvo paremta nežabota Laisve. O ką turime dabar: Makejevas pasakė STOP laipsniams ir dabar kvasina girą, kuri jame daugiau nepažadina aštrios kritikos bedvasei rajono valdžiai. Kažką mūsų rajono dainius prieš rinkimus dar bandė apie vietinius zombius birbinti su gitara, bet trūksta jo pastovaus polėkio. Tad ir turime štai tokią situaciją, kad žemės lopinėlis, kur dabar įrengta automobilių aikštelė priešais Trakų parduotuvę IKI, priklauso savivaldybei, bet ji mieliau ją nuomoja parduotuvės magnatams už grašius, nei įsijungia vaizduotę ir pabando pamislyti, ar nevertėtų šią miesto centro dalį paversti žaliąja užuovėja. Bet ne… Kooperacijos veikėjams, valdantiems pastatą, kuriame įsikūrę IKI ir Senukai, net nenori pagalvoti, kad fasadinėje pusėje išnyktų automobilių aikštelė su pastoviai vasarą tvyrančiu gazolino rūku ir prieblanda. O biurokratams ir taip viskas gerai, nes planuoti miesto architektūrinę viziją reikia turėti sugebėjimų.

Teritorijų planavimo chaotiškumas

Neseniai teko skaitinėti Alvydo Jokubaičio knygą „Politinis idiotas“, kurioje autorius kalba apie dabartinę Lietuvos visuomenę ir kiekvieną jos narį bei nesugebėjimą išsilaisvinti iš kvailumo. Šis filosofas kelia esminį klausimą: kodėl tikrasis pavojus žmogui iškyla jau išsivadavus iš komunizmo? Kaip išsilaisvinti iš išsilaisvinimo? Ir tikrai, kaip bebūtų keista, bet šioje situacijoje pasiilgstu aš ne tik juodos duonos su sviestu ir cukrumi, bet ir laikų, kai net vairuodamas savo naujutėlaitį žiguliuką negalėjau pagalvoti ir pasvajoti apie galimybę prisiparkuoti prie kooperatyvo pastato ar pastatyti automobilį prie kultūrkės,neturint tikslo eiti į kokio spektaklio premjerą. Ir tegul suėda mane visi tokių mano minčių kritikai, kurie neįsivaizduoja Trakų miesto centro perspektyvos be Mumbajaus projekcijos. Su malonumu lauksiu skaitytojų su lakia vaizduote eskizų, kuriose būtų nupiešta IKI – Senukai fasado alternatyva. Už geriausią viziją – knyga dovanų!