Vasario 8 d. Rūdiškių gimnazijoje susirinkusius svečius pasitiko laikrodžio dūžiai. Laikas – paslaptingiausias ir kartu vienas reikšmingiausių dalykų žmogaus gyvenime. Susitinkama po keturiasdešimties, po dvidešimties, po penkerių metų arba kai to norisi…
Žinoma, dvyliktokai dar neskaičiuoja metinių, jie nekantriai laukia rimto išbandymo – brandos egzaminų, o liko tik 100 dienų! Ir jiems laikas ima skrieti greitai. Tad Šimtadienio ir absolventų susitikimo proga visus ne tik linksmino, bet ir privertė susimąstyti III a klasės mokiniai kartu su savo auklėtoja Miroslava Aziulevičiene. Pradėję prasminga ir jausminga Gyčio Paškevičiaus daina ,,Draugams”, atliekama Žilvino Krivicko, taip pat skatinančiais susimąstyti apie laiko vertę žodžiais, renginį tęsėme kur kas linksmiau.
Tarytum laiko mašina leidomės į kelionę gyvenimo etapais. Augome, augome ir renginio pabaigoje jau buvome tokie dideli, kad galėjome laikyti egzaminą, kurį visiems pateikėme testo forma. Šioje kelionėje nestigo linksmiausių užduočių: publika, abiturientai vaikystę prisiminė žaisdami šaradas, žįsdami čiulptukus, vaidindami pasakas, ieškodami segtukų, kuriuos kažkada mergaitės segėdavo plaukuose... O kai laikrodis pradėjo paauglystės valandas, šokome kaip dar niekad nešokę! Geriausiai atlikę šias užduotis buvo apdovanoti mūsų sukurtais simboliniais medaliais, kuriais kompetentinga teletabių komisija nesišvaistė – apdovanoti tik patys geriausi! Išlaikiusius įvairiausius išbandymus, aktyviai dalyvavusius mūsų užduotyse dvyliktokus nutarta apdovanoti šmaikščiais pusatestačiais, kuriuose jų pastangos per visus šiuos dvylika metų buvo atsakingai įvertintos. Visi trečios gimnazinės klasės mokiniai įteikėme tiek dvyliktokams, tiek jų auklėtojoms smagias dovanas, kurios, tikime, padės nors trumpai užsimiršti prieš artėjantį išbandymą – egzaminus ir kiek atsipūsti nuo įtemptos kasdienybės.
Negalime nepasidžiaugti ir savo dvyliktokų išradingumu! Sukurti vienuoliktokų klasės auklėtojų Miroslavos Aziulevičienės bei Valentinos Bondarenko įsakymai, parašytas protokolas, šmaikščios replikos apie kiekvieną iš mūsų nepaliko abejingų. Ačiū jiems!
Pasibaigus šiam puikiam vakarui, džiaugiamės, jog taip smagiai prabėgo laikas ir mūsų pastangos nebuvo veltui. Gerumo banga užlieja matant laimingų žmonių akis ir šypsenas ir žinant, kad prie to prisidėjome. Ačiū, kad visi kartu vasario aštuntosios dienos šeštadienį praleidome taip ypatingai ir linksmai.
Milita Šeštokaitė, III a kl. mokinė