Pamąstymai

Kasmet birželio 14-ąją minime tautos netektis, prasidėjusias prieš 72 metus. Mini tą dieną ir trakiečiai. Vieta pasirinkta jau nuo seno- Aukų kalnelis. Ten užkasti palaikai tų, kurie nepabūgo pakelti ginklo už Tėvynę. Simboliška, gražu. Bet yra viena nedidelė problemėlė – minėti norisi gražioje, estetiškoje aplinkoje. Ji tokia ir būna kasmet, bet kam už tai derėtų pasakyti ačiū?

Anot šiemet birželio 14-osios minėjime gausiau nei įprastai dalyvavusių (artėja rinkimai) savivaldybės ir kultūros darbuotojų vadovų, būtent, jie ir puoselėja šią vietą, pluša nepailsdami, kad tik būtų gražu, kad nebūtų gėda pro šalį pravažiuojantiems, kalnelį aplankiusiems.Tai teorija. Praktika, deja, gerokai skiriasi nuo teorijos. Tvarko šią atmintiną vietą toli gražu ne tie, kurie mielai pozuoja prieš televizijos kamerą ar fotoaparatų objektyvus. Tvarkė ir tvarko Šaulių sąjungos nariai, jiems talkina kai kurie buvę tremtiniai ir moksleiviai. Man šios atmintinos vietos priežiūra -   kasdieninis darbas ir  gili pagarba Lietuvos laisvės kovų dalyviams. Tik šiemet minint Laisvės kovotojų atminimą man net žodis nebuvo suteiktas. Pastovėjau su vėliava ir tiek. Kalbėjo kiti.

Nuo tos atmintinos dienos praėjo daugiau kaip mėnuo. Tikrieji Aukų kalnelio tvarkytojai nutarė padaryti eksperimentą – patikrinti ar tikrai įvyks stebuklas ir Trakų valdžios atstovų pažadai bus įgyvendinti, ir vietos valdžia pasirūpins atmintina vieta, ir tikrai imsis šefuoti tos garbingos vietos tvarkymą. Ką jūs manote: įvyko stebuklas ar ne? Jei sugalvosite lažintis, tai statantiems  už „taip“ teks gerokai nusivilti. Stebuklas neįvyko, nes ir negalėjo įvykti.Šventė praėjo, spauda aprašė kilnias savivaldybės administracijos intencijas ir pakartojo vadų kalbas, tad ko daugiau. Jei Stanislovas ir jo bendraminčiai plušo iki šiol, kodėl jiems nepaplušėjus  ir toliau? Valdžios pažadai buvo pamiršti.

Tačiau su Šaulių sąjungos Trakų 6 kuopa pasirašytą sutartį dėl patalpų nuomos,  valdantieji nutraukti nepamiršo. Taip ir sukasi karuselė: pamiršo, nepamiršo. Tvarkyti — pamiršo, ateiti į minėjimą pasireklamuoti — nepamiršo. Pažadėti nepamiršo, tvarkyti pamiršo. Paminklą enkavedistams greta Onuškio nugriauti — pamiršo, patalpų nuomos sutartį su šauliais nutraukti —nepamiršo. Pasaka be galo.

Stanislovas Baltrūnas Lietuvos laisvės kovų dalyvis

Ar juoktis, ar verkti?

Kaimynas vienam savo vaikui jau dairosi slidžių, kitam – rogučių. Sako, gražioje, saugioje vietoje atsirado „fainų“ kalnelių. Tik sniego sulauksime, ir vaikučių klegesio prie savivaldybės pastato netrūks. Linksmumėlis!

Bet kai kam pikta, kad dėl tų kalnelių kaltas pats Napoleonas, kuris, neva,  lygiai prieš du šimtus metų, vietoje priešais dabartinę  savivaldybę buvo įsirengęs savo kariaunos štabą. Ir tam istoriniam įvykiui pažymėti Trakų valdžia nori įrengti atmintinę lentą. Dėl to ir sustoję aplinkos tvarkymo darbai. Tai gal ta lenta bus stebuklinga? Deja, kai kurie Lietuvos specialistai sako, kad tie kasinėjimai nebuvo su jais suderinti ir deda leteną. Ir bauda dar kvepia, tad Napoleonas čia niekuo dėtas. Greičiausiai žioplumas ar aplaidumas. Juoktis ar verkti, kai pačioje savivaldybėje apstu specialistų?

Vandentiekininkai aiškiai linkę į tą pačią sritį. Štai jie vieną ar kitą  Vytauto gatvės (netoli savivaldybės) duobę kasė, užkasė, asfaltavo po kelių dienų pjovė, laužė tą asfaltą, vėl jį klojo. Ir taip begalę kartų.

Tačiau likę nelygumai ir paprastai bobutei matomi. Palis, ir po kelių savaičių einantys šaligatviu pėstieji vėl bus išprausiami gatvės vandeniu. Tik va, ar už sunaudotas statybines medžiagas, bevertes technikos prastovas ir sugaištas darbo dienas darbininkams dar bus ir apmokama? O kur pasiųsti tuos, kurie prižiūrėjo darbus? Juoktis ar verkti?

Pagrindinėje Vytauto gatvėje (o gal ne tik) visą vasarą - ir dieną, ir naktį —„kala“ šulinių dangčiai. Tačiau „Trakų vandenys“  ramūs kaip belgai, tu jiems nors kuolą ant galvos tašyk, jiems žmonių nervai nerūpi. Didžiausias „smagumėlis“ Vytauto gatvės gyventojams būna savaitgaliais, kai Trakuose važinėja daugybė automobilių ir autobusų. Automobiliai vienas po kito praskrisdami gatve tokį metalo „koncertą“ sukuria, kad daugiau jokios muzikos girdėti nebegali...

Žmonės sako, kad kur netvarka, reikia šlubo vokiečio. Ir šitą keliuose grojančią muziką užtildytų greitai. Tik kas bus tuo vokiečiu? Veikiausiai to vokiečio botagas kliudytų ir seniūną, kuris nuo pat pavasario gražbyliauja, kad šulinių dangčiai tuoj tuoj bus pakeisti naujais.

Taigi Garbieji, kodėl taip tyčiojatės iš savo miesto piliečių? Juk visai nesolidu.

Sudirgęs trakietis{jcomments on}