J. Miglinas
Įvasarė
Ach, kodėl jūs nelinksmi,
Ar pavasaris, kad baigias?
Bet ateis už tad anksti,
Vasara spalvom apsvaigus.
Ypatinga bus diena,
Kas nešioja tokį vardą –
Laimintoja Aldona,
Įteikia ir keršto kardą.
Tad galėsit galvas kirst,
Kas sudegino jums dvarą,‒
Kai negalite pamiršt,
Kad kolūkin jus nuvarė!
Mat tenai reikėjo dirbt,
Ne vien šokti ir dainuoti –
Skruzdėle reikėjo likt,–
Ne žiogu vis tra-lia-liuoti...
Tad kodėl tokie liūdni,
Gal kad darbo nebeturit?
Dirba vien tiktai durni –
Rinką užsienis vis kuria.
Mes „Laisvoji rinka“ juk,
Tad laisvai ir devalvuokim.
Ryt vėl šventė – neužtruk,
Lekiam šokti ir dainuoti...
Aplink gegužė šilkinė
Gegužėje trakiai kelias –
Žolės ir krūmynai želia
Ir špokai į inkilėlius
Mažus deda kiaušinėlius.
Kai pavasaris vėlyvas,
Skuba dirbt visi kas gyvas.
Kuo anksčiausiai, atsiminkim –
Reikia bulves pasodinti.
Bet pažvelki, kiek hektarų
Kiaulpienėm geltonom želia.
Kaip žiemkenčiams vasaroti,−
Reikia Seimui pagalvoti.
Tik kai kas laukuose dirba –
Kiti mieste smuiką virkdo,
Tad retokuose arimuos
Vieversiai visai aprimę.
Sodai jau žydėti bando.
Be ekologų komandos,
Žydi vyšnios, kvepia ievos
Ir papieviuose purienos.
Tas kikilis raudongalvis
Irgi čirpia garsų salves.
Toks pavasariškas spektras,
Kad net galima apakti.
Visiems linksma, visiems gera –
Krūmuose samanę varo…
Tad po šitokių siurprizų,
Čiulpki Vaflinė’je pizzą…
