Ištremiant Lietuvą   Čia Nemunas teka, Kalbėjau: į laisvę grįšiu! Mus Stalinas veža, Įdėkit į skrynią rožančių ir kryžių.   Kaip muzikiniai vargonai Sulūžę keli. Tie gyvuliniai vagonai Tik ūžia kely.   Pro vagonų plyšelį Matai viduje Ta geltona saulelė Aukšai danguje.   Kaip sudužęs veidrodėlis Gyvenimas prie tako. Tik tas rusų kareivėlis Mums “Taiga, išlipkit”, pasako.   Į gimtinę grįšiu Pasakykit, jis didvyriu tapo, Tą medinį kryžių Pastatykit prie mirusio kapo.   V.Vilkišius