Prenumeruokite laikraštį „Galvė“ antram šių metų pusmečiui. Kaina 25 eurai.  

Skyrybos Lietuvoje pernelyg dažnas reiškinys. Ko nežinome?

Skyrybų lygis mūsų šalyje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Išankstiniais duomenimis, 2018 m. Lietuvoje užregistruota 8411 ištuokų (2017 m. – 8,3 tūkst., 2016 m. – 9,2 tūkst.) Gausiausia gyventojų skaičiumi Vilniaus apskritis gausiausia ir skyrybų skaičiumi: Vilniaus m. – 1645, Vilniaus raj. – 249, Ukmergės sav. – 84, Šalčininkų – 75, Elektrėnų – 73, Švenčionių – 68, Trakų – 65, Širvintų – 44. Nors skyrybos ir dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje, išsiskirti niekada nebuvo ir nebus lengva. Kaip padėti žmonėms, išgyvenantiems skyrybas?

Skyrybos – tai netektis

Kaip sako Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ vadovė Elvyra Kučinskaitė, skyrybos yra artimo žmogaus netektis, todėl nieko keisto, kad besiskiriantieji išgyvena gedėjimą. Juk skirdamiesi netenkame ne tik sutuoktinio, bet ir daugybės kitų dalykų. Net jei santuoka abiem pusėms ar vienai jau buvo tapusi nebepakeliama, vis tiek tai yra skaudi netektis, kuriai priimti reikia laiko.

Anot E. Kučinskaitės, kartais stebimas net toks paradoksas: kuo brandesni buvo sutuoktiniai, taigi – ir santykiai, tuo sąmoningiau ir tam tikra prasme lengviau išgedima santuokos netektis. Kuo jie buvo sunkesni, kupini užslėptų konfliktų, tuo gedėjimas yra sudėtingesnis. Čia nėra taisyklių ir laiko ribų, paprastai tai ilgalaikis procesas, kurį kiekvienas šeimos narys išgyvena savaip.

Kokie jausmai apima besiskiriantįjį?

Visų pirma patiriama šoko reakcija ir tikrovės neigimas. Gyvenimas tarsi sustoja, nes psichikai reikia laiko susitaikyti su nauja realybe. Vėliau apima pyktis – nuo kitų sunkių jausmų ginamasi priešiškumu partneriui. Tada gali kilti noras derėtis su savimi, sutuoktiniu ir visu pasauliu: o kas, jei nebūčiau pasielgusi taip, o jei aš pasikeisčiau, jei tik nebūtų finansinių sunkumų ir pan.

Labai dažnai artėjant suvokimui, kad skyrybos yra negrįžtamas procesas, besiskiriantys žmonės išgyvena norą susigrąžinti šeimą. Apima liūdesys dėl to, kas prarasta, bejėgiškumas, baimė. Besiskiriantysis patiria visą jausmų amplitudę ir, pasak E. Kučinskaitės, labai svarbu šių jausmų neužblokuoti, neuždaryti savyje.

Gedėjimo laikotarpiu reikėtų dėmesingai rūpintis savimi: ieškoti  vidinių ir išorinių išteklių, kurie teiktų ramybę; daryti tai, kas padeda išgyventi jausmus (o ne bėgti nuo jų); būti su žmonėmis, kurie palaiko; tam tikram laikui atmesti visa, kas trikdo ir išmuša iš pusiausvyros.

Padėti vaikui, padedant sau

Jei santuokoje yra vaikų, tuomet su skyrybomis šeima nesibaigia, ji tik pakeičia savo formą. Tuomet labai svarbu spėti „suspaudyti tris mygtukus“: pagalba sau – pagalba vaikui – pagalba sau sužinant, kaip geriausia padėti savo vaikui. „Nepadėsite sau, neįstengsite padėti ir vaikui. Nepadėsite vaikui, kur kas sunkiau bus po krizės pakilti patiems. Neturėdami žinių, kaip padėti savo vaikui geriausiu būdu, užtruksite su pagalba, vadinasi, užsibūsite sunkumuose“, – sakė E. Kučinskaitė.

Taip mano specialistai. Tą stebi ir „Bendrakeleivių“ praktikai, teikiantys kompleksinę pagalbą skyrybas išgyvenančioms šeimoms.

Nematomi, tačiau gyvybiškai svarbūs poreikiai

Psichologė Jelena Trofimova, dirbanti su besiskiriančiomis šeimomis, pabrėžia, kad labai svarbu suaugusiems paruošti įvairaus amžiaus vaikus tėvų skyryboms taip, kad šios nepakenktų vaiko raidai. Optimaliai besirūpindami vaiko poreikiais, toliau bendradarbiaudami ir pasiskirstydami atsakomybėmis, suaugusieji gali padėti vaikams išgyventi skyrybas su kuo mažesniais nuostoliais.

Vaikams reikia atvirai pasakyti, kokia yra reali padėtis, nebeslėpti artėjančių skyrybų fakto. Labai svarbu atitraukti į šalį savo nuoskaudas, pyktį ir nuolat akcentuoti, kad nors ir nesutariate  tarpusavyje, abu ir toliau rūpinsitės savo vaikais, mylėsite ir išliksite jų tėvais.

Kai kalba eina apie nematerialius vaiko poreikius, pavyzdžiui, emocinį saugumą, pagarbaus santykio išlaikymą, tėvams neretai atsiranda neaiškumų. Tad siekdami kuo geriau atsiliepti į savo vaiko poreikius skyrybų situacijoje, nebijokime ieškoti informacijos ir pagalbos.

Pasekmės visam gyvenimui?

Jei visgi tėvams nesiseka kurti darnių santykių šeimoje ar jų skyrybos vyksta nesklandžiai, gali būti, kad vaikas pasekmes jaus visą likusį gyvenimą. Psichologė J. Trofimova veda užsiėmimus ir jau suaugusiems iš tokių šeimų kilusiems žmonėms. Poreikis viską kontroliuoti, konfliktiškumas, nepilnavertiškumo, nesaugumo jausmas, negebėjimas kurti romantiškų santykių ar santykių su savo vaikais… Visi šie sunkumai gali būti būdingi suaugusiems, kurie patyrė tėvų skyrybas ar santykių nedarną šeimoje.

Pakeisti savo tėvų negalime, tačiau, turėdami suvokimą ir gaires, galime keistis patys, po truputį mokytis kurti prasmingus ir laimingus tarpusavio santykius. Svarbiausia užduotis, kurią įvardija psichologė, išsilaisvinti iš tėvų sukurtų problemų ir tapti emociškai nepriklausomiems nuo  netinkamo šeimos modelio.

 

Viltė RAMOŠKAITĖ