
Jau pakvipo pavasariu žemė. Ieškant bundančios paukščių giesmės ar gaivaus čiurlenančio upelio, ji sustoja ir susimąsto. Suskaičiuoja ir savo prabėgusius gyvenimo pavasarius. Pažvelgus atgal, jų prabėgo, rodos, nedaug, o iš tikrųjų – nemažai, net aštuoniasdešimt. Praeityje liko nerūpestinga vaikystė, nerami jaunystė, medicinos studijos ir daugiau negu šešiasdešimt čiurlenančių pavasarių, praleistų čia, Aukštadvaryje.
Kas ji, šiandieninė jubiliatė, nepailstantis Aukštadvario žiburėlis? Tai ilgametė Aukštadvario miestelio gyventoja, stovinti ant 80-ties metų jubiliejaus slenksčio, aktyvi ir kūrybinga asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ tarybos narė Ona Julija Verseckienė, nuo seno Aukštadvaryje vadinama Nijolės vardu.
[caption id="attachment_21553" align="alignright" width="190"]
Visuomet su šypsena Ona Julija Verseckienė[/caption]
Ona Julija gimė 1937 m. kovo 10 d. Marijampolės rajone, darbščioje geležinkeliečių šeimoje. 1940 m. kartu su tėvais ji persikėlė gyventi į Alytaus rajono Santaikos apylinkės Pošnios kaimą. Dzūkijos kalnai ir kalneliai tiesiog viliote viliojo jauną merginą labiau pažinti žmones ir jiems padėti. Ji buvo labai gabi, svajojo tapti gydytoja, tačiau svajones įgyvendinti kaimo vaikui neleido prabėgusio Antrojo pasaulinio karo ir neramaus pokario sunkumai. Todėl, baigusi Santaikos aštuonmetę, Ona Julija išvyko studijuoti į Kauno medicinos mokyklą, o 1954 m. pagal paskyrimą atvyko į Aukštadvario tuometinę tuberkuliozinę ligoninę ir dirbo medicinos sesele. Čia ji sukūrė šeimą, išaugino sūnų ir dukrą, šiuo metu džiaugiasi vaikaičiais. Čia saulėlydį pasitiko ir jos mama, persikėlusi gyventi pas dukrą. Aukštadvarį pamilo ir sodybą nusipirko brolis Eimutis - Kauno technologijos universiteto docentas.
Nuo 1975 m. Ona Julija dirbo tuberkuliozinės ligoninės vyr. sesele, o nuo 1984 metų ji buvo perkelta į Aukštad-vario ambulatoriją, kurioje ilgai dirbo vaikų sesele. Ona Julija išėjo į užtarnautą poilsį, turėdama 43 metų darbo stažą medicinoje. Aukštadvario seniūnijos gyventojai ją prisimena kaip puikią savo specialybės žinovę.
Šiandieną mūsų Ona Julija - nenuilstanti senjorė. Ji aktyviai dalyvauja Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios rožinio draugijoje, trečiojo amžiaus universiteto Aukštadvario skyriaus veikloje, asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ veikloje. Jai iki šiol netrūksta kūrybinių gabumų, pati kuria ir deklamuoja eiles, kuriose atsispindi tremties prisiminimai, tėviškės ilgesys. Ji dalyvauja senjorų dramos būrelyje. Pilna jaunat-viško spindesio ji puikiai atliko pagrindinę vaidinimo „Pasakėčia apie bobulę ir dziedulį“ rolę, kai šią pasakėčią trečiojo amžiaus universiteto lankytojai pristatė konkurse Trakuose. Daugelis žiūrovų buvo tiesiog sužavėti senjorės Onos Julijos atmintimi ir profesionalumu.
Mieloji Ona Julija, sveikindami Jus artėjančio Garbingo 80-ties metų Jubiliejaus proga, dėkojame už metų brandumą, už širdies dosnumą ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veik-loje. Justino Marcinkevičiaus žodžiais tariant „Niekada žmogus nebuvo mažas, jeigu jis tik buvo savimi“. Jūs buvote ir esate Aukštadvario seniūnijos žiburėlis.
Aukštadvario seniūnijos ir asociacijos „Aukštadvario žiburiai“ narių vardu linkiu Jums neišsenkančios energijos, stiprios sveikatos ir skambios pavasarinės paukščių giesmės.
JADVYGA DZENCEVIČIENĖ, Aukštadvario seniūnė
