Jo knygos gimsta iš širdies,Tad prie Račicko pavardėsVisi priprato jau seniai,Na, o labiausiai – mokiniai.Jo personažai tokie puikūs!Be Edvarduko ir be Zuikos,Be Nippės ir kitų vardųGyventi būtų nuobodu.Gruodžio 4 d. Vievio gimnazijos moksleiviai rinkosi į susitikimą su rašytoju Vytautu Račicku. Mokytojos Danutė Sinkevičienė, Laima Levickienė, Dovilė Marcinkevičienė, Renata Kisnierienė, Irena Baliūnienė ir moksleiviai turėjo galimybę dalyvauti netradicinėje pamokoje ,,Knygų išmintis“, kurioje skambėjo gražūs žodžiai. Iš pradžių svečias pasakojo apie savo vaikystę, jaunystę, pirmuosius kūrybos žingsnius. Sužinojome, kad būsimasis rašytojas gimė Anykščių rajone, studijavo Vilniaus universitete ir visą laiką rašė knygas. Jis paskaitė daug puikių istorijų, kurias galima rasti kūrybos rinktinėse ,, Zuika Padūkėlis“, ,, Kai mes mylėjome vienas kitą“, ,,Šlepetės“, ,, Mano vaikystės ledai“, ,,Šokoladas iki pirmadienio“, ,,Nebaigtas dienoraštis“. Vytauto Račicko kūriniai yra nuoširdūs, spinduliuoja gerumu bei šiluma.
Rašytojas teigė, kad knygas reikia rašyti sau, tada jos ir kitiems patiks. Mūsų suvokimas susijęs su asmenine patirtimi, kuri priklauso nuo to, ką mes žinome apie pasaulį ir apie knygas. Jei skaitymą susiesime su kita prasminga veikla, tikriausiai norėsime skaityti daugiau. Taip tapsime kūrybiškais skaitytojais ir skaitydami tą patį tekstą po kurio laiko suvoksime jį kitaip, nes būsime įgiję patirties.
Susitikimo pabaigoje moksleiviai ne tik galėjo įsigyti rašytojo parašytų knygų, tačiau ir gauti Vytauto Račicko autografą.
Vievio gimnazijos žurnalistų būrelio nariai
Jo knygos gimsta iš širdies,Tad prie Račicko pavardėsVisi priprato jau seniai,Na, o labiausiai – mokiniai.Jo personažai tokie puikūs!Be Edvarduko ir be Zuikos,Be Nippės ir kitų vardųGyventi būtų nuobodu.Gruodžio 4 d. Vievio gimnazijos moksleiviai rinkosi į susitikimą su rašytoju Vytautu Račicku. Mokytojos Danutė Sinkevičienė, Laima Levickienė, Dovilė Marcinkevičienė, Renata Kisnierienė, Irena Baliūnienė ir moksleiviai turėjo galimybę dalyvauti netradicinėje pamokoje ,,Knygų išmintis“, kurioje skambėjo gražūs žodžiai. Iš pradžių svečias pasakojo apie savo vaikystę, jaunystę, pirmuosius kūrybos žingsnius. Sužinojome, kad būsimasis rašytojas gimė Anykščių rajone, studijavo Vilniaus universitete ir visą laiką rašė knygas. Jis paskaitė daug puikių istorijų, kurias galima rasti kūrybos rinktinėse ,, Zuika Padūkėlis“, ,, Kai mes mylėjome vienas kitą“, ,,Šlepetės“, ,, Mano vaikystės ledai“, ,,Šokoladas iki pirmadienio“, ,,Nebaigtas dienoraštis“. Vytauto Račicko kūriniai yra nuoširdūs, spinduliuoja gerumu bei šiluma.
Rašytojas teigė, kad knygas reikia rašyti sau, tada jos ir kitiems patiks. Mūsų suvokimas susijęs su asmenine patirtimi, kuri priklauso nuo to, ką mes žinome apie pasaulį ir apie knygas. Jei skaitymą susiesime su kita prasminga veikla, tikriausiai norėsime skaityti daugiau. Taip tapsime kūrybiškais skaitytojais ir skaitydami tą patį tekstą po kurio laiko suvoksime jį kitaip, nes būsime įgiję patirties.
Susitikimo pabaigoje moksleiviai ne tik galėjo įsigyti rašytojo parašytų knygų, tačiau ir gauti Vytauto Račicko autografą.
Vievio gimnazijos žurnalistų būrelio nariai
