- Galvė - https://www.galve.lt -

Taip, Virginija, Kalėdų Senelis yra!

1897 metais tūlo Manheteno koronerio (teismo tyrėjo) asistento Philipo O’Hanlono aštuonmetė dukra Virginija jo paklausė, ar iš tikrųjų egzistuoja Kalėdų Senelis. Virginija pradėjo abejoti, nes jos draugai jai buvo paaiškinę, jog Kalėdų Senelio nėra. Tėvas atsakė išsisukinėdamas, bet sutiko, kad ji paklaustų to „New York Sun“ – tuo metu svarbiausio Niujorko laikraščio. Tėvas užtikrino, kad laikraštis parašys tiesą.

Išsisukęs nuo atsakymo, Virginijos tėvas netyčia davė progą laikraščio redaktoriui Francisui P. Churchui pamąstyti šiuo, rodos, paprastu klausimu. Po pamąstymų redaktorius išspausdino laikraštyje tokį atsakymą, kuris ir šiandien, praėjus daugiau nei šimtmečiui, yra visų laikų daugiausiai perspausdinamas tekstas anglakalbių laikraščiuose.

Virginija parašė laikraščiui: „Mielas Redaktoriau, man 8 metai. Kai kurie mano maži draugai sako, kad Kalėdų Senelio nėra. Tėtis sako: „Jei tai parašys „The Sun“, taip ir bus“. Prašau, pasakykite man teisybę: ar yra Kalėdų Senelis?“. Virginia O’Hanlon, 115 West Ninety-fifth Street.

Redaktorius atsakė laikraštyje: „Virginija, tavo mažieji draugai neteisūs. Jie yra paveikti šio skeptiškojo amžiaus skepticizmo. Jie netiki niekuo, ko nemato. Jie galvoja, kad negali būti nieko, ko nesuprastų jų menkas protas. Protas, Virginija, ar jis būtų vaiko, ar suaugusiojo, visuomet yra menkas. Mūsų didelėje visatoje žmogus su savo intelektu yra tiesiog vabzdys, skruzdėlė, palyginti su beribiu jį supančiu pasauliu, palyginti su intelektu, kuris sugeba suvokti tiesos ir žinojimo bendrumą.

Taip, Virginija, Kalėdų Senelis yra. Jis egzistuoja taip pat neabejotinai, kaip egzistuoja meilė ir dosnumas bei atsidavimas, o tu žinai, kad to yra daug, ir tai teikia tavo gyvenimui daugiausiai grožio ir džiaugsmo.

Vaje! Koks nykus būtų pasaulis, jei nebūtų Kalėdų Senelio.Būtų tiek pat nykus, jei jame nebūtų Virginijų. Tuomet nebūtų jokio vaikiško tikėjimo, jokios poezijos, jokios romantikos – to, kas padeda mums ištverti šią egzistenciją. Mes neturėtumėme džiaugsmo, išskyrus tą, kuris ateina per vaizdus ir pojūčius. Amžinoji šviesa, kuria vaikystė užpildo pasaulį, išnyktų.

Netikėti Kalėdų Seneliu! Lygiai taip pat galėtum netikėti fėjomis! Galėtum paraginti savo tėtį, kad jis surinktų žmonių, kurie per Kūčias budėtų prie kiekvieno kamino – kad sugautų Kalėdų Senelį; tačiau, jei jie ir nepamatys ateinančio Kalėdų Senelio, ar tai ką nors įrodys? Niekas nemato Kalėdų Senelio, tačiau tai nereiškia, kad jo nėra. Svarbiausi dalykai pasaulyje yra tokie, kurių nei vaikai, nei suaugusieji negali pamatyti. Ar matei kada nors pievoje šokančias fėjas? Žinoma, ne, bet tai neįrodo, kad jų ten nėra. Niekas negali suvokti ar įsivaizduoti tokių nematytų ir nematomų pasaulio stebuklų.

Tu gali išardyti vaikišką barškutį ir pasižiūrėti, kas gi ten viduje kelia triukšmą; tačiau nematomas pasaulis yra uždengtas šydu, kurio neperplėš nei stripriausias vyras, nei visi visų laikų stipriausi vyrai kartu paėmus. Tik tikėjimas, fantazija, poezija, meilė, romantika gali praskleisti šią uždangą ir pamatyti bei pavaizduoti už jos esantį nežemišką grožį ir didybę.

Ar visa tai tikra? Ak, Virginija, visame pasaulyje nėra nieko tikresnio ir tvirtesnio.

Nėra Kalėdų Senelio! Ačiū Dievui, jis gyvena, ir jis gyvena amžinai. Ir dar po tūkstančio metų, Virginija, ne, dar po dešimtkart po dešimt tūkstančių metų jis nepaliaus džiuginti vaikystės širdžių.