Projekto koordinatorė anglų kalbos mokytoja Edita Rumbutė, muzikos ir geografijos mokytoja Lilija Kieras bei mokyklos moksleivių grupė praleido 10 nuostabių dienų su Turkijos Profesinės Technikos mokyklos Nevsehire partneriais drauge mokydamiesi, pažindami vieni kitų kultūrą, tradicijas ir kalbą. Be tarpkultūrinio ugdymosi, kitas projekto aspektas buvo karaimų etninių bendruomenių, gyvenančių Lietuvoje ir Turkijoje kultūrinio paveldo reikšmė mūsų tautoms. Pagarba tautinių mažumų bendrijoms, sugebėjimas aukštai įvertinti jų kultūrinį indėlį krašto savitumui ir klestėjimui – tai tema, kurią nagrinėjome vizito metu.

Stambule - apie 50 karaimų

Kelionę pradėjome Stambule, kur mus pasitiko  projekto partneriai. Stambule yra įsikūrusi vienintelė Turkijos karaimų  bendruomenė, taigi čia susitikome su jos nariu p. Ilya  Avramoglu, kuris papasakojo apie Turkijos karaimų aktualijas. Pasak p. Avramoglu, bendrija yra senstanti ir jos gretos kasmet retėja. Daugiamilijoniniame Stambule liko vos 50 karaimų, kurių jauniausias yra penkiasdešimtmetis. Drauge pradžiugome, kad Trakų arba Lietuvos karaimų bendrija nors irgi nėra labai gausi, tačiau yra gyvybinga, kurianti ir auginanti ateities kartą. Mūsų mokyklos kolektyvas padainavo p. Ilyjai Avramoglu išmoktą karaimų liaudies dainą. Ši daina, besišypsantys vaikų veidai, o gal ir pats faktas, kad kažkas nuoširdžiai domisi jo tauta, buvo tarsi gydantis balzamas pono Ilyjos širdžiai. Atsisveikinome pažadėdami informuoti apie tolimesnę projekto eigą ir likusį dienos laiką pašventėme miesto įžymių vietų lankymui.

Stambulas — vienintelis pasaulio miestas, pastatytas ant dviejų kontinentų – Europos ir Azijos, gaivinamas iš Bosforo sąsiaurio atpučiančių vėjų, dvelkiantis istorija bei pulsuojantis šiuolaikinio gyvenimo ritmu. Pabuvojome įspūdingoje Sultanahmeto mečetėje (Mėlynojoje mečetėje), Hagia Sophia bazilikoje, užlipome į Galatos bokštą ir pasivaikščiojome Sultono rūmų parke.

Po žeme

Projektines veiklas tęsėme Nevsehire, Kapadokijos regiono sostinėje, centrinėje Turkijoje. Pramokome turkų kalbos, patys mokėme partnerius lietuvių kalbos, daug keliavome po kraštą, kurio nepaprastas grožis, gamtos stebuklai džiugino mus vis kažkuo nauju. Mes išvaikščiojome  Kapadokijos kanjonus, Karvelių slėnį, pabuvojome senoviniame Goreme miestelyje ir Zelve muziejuje po atviru dangumi. Vienoje iš ekskursijų nusileidome į ankstyvosios krikščionybės laikų požeminį miestą, kurių Kapadokijoje yra ne vienas. Tamsiose erdvėse, siauruose koridoriuose su laiptais, kuriuose negalėtų prasilenkti du, vienas priešais kitą einantys, žmonės, turėjome laiko pagalvoti apie tai, kokie persekiojimai ir pavojai grėsė jauną tikėjimą savyje nešiojantiems  kadaise, jei jie pasirinko verčiau būti ten, nei gyventi dienos šviesoje.

Neišdildomą įspūdį paliko Kapadokijos vizitinė kortelė - „Fėjų kaminai“. Tai uolos, susiformavusios iš išsiveržusio vulkano nuosėdų, dėl erozijos besiformuojančios ir žemės paviršiuje styrančios uolienų figūros. Vietiniai gyventojai, pastebėję, kad ši uoliena labai lengvai skaptuojasi, tačiau yra patvari ir gerai apsauganti nuo lietaus ir vėjo, pradėjo joje statytis namus. Vienoje iš uolų įsikūrusio, kaip jis pats save pavadino, „urvinio žmogaus“ svečių namuose atsigėrėme tradicinės turkų arbatos acik ciai.

Stebino dervišų šokiai

Priešpaskutinį kelionės vakarą mėgavomės turkiškos muzikos koncertu: klausėmės muzikos ir grožėjomės septynių Turkijos regionų tautiniais šokiais. Vienas iš pasirodymų buvo dervišų – sufistų vienuolių meditacija — vyrai ilgais baltais  rūbais ir pailgomis kepurėmis ant galvų šoko šventus šokius skambant sakralinei muzikai, išreikšdami meilę, ramybę, brolybę. Dervišai sukasi aplink savo ašį ir įvairiais judesiais tarsi pasakoja amžinąją būties istoriją.

Iš Turkijos grįžome pakylėti, pilni įspūdžių ir dėkingi visiems, kas prisidėjo ir prisideda prie paties projekto ir projektinės kelionės sklandaus vykdymo. Partnerių mokyklos šiltas priėmimas, Europos Komisijos suteikta galimybė pažinti partnerių šalį, tokią kokia ji yra, su jos žmonių papročiais, tradicijomis, praturtino mus neįkainojama patirtimi, kuri, tikimės, padės mums tobulėti kaip asmenybėms, puoselėjančioms tokias vertybes kaip meilė kitų tautybių, kitokio mentaliteto žmonėms.

Šis projektas tik įpusėjo, rudenį lauksime mūsų partnerių atsakomojo vizito.

Edita Rumbutė{jcomments on}