Šie didieji švaruoliai dabar ir švenčia savo veiklos dvidešimtmetį. Gražus jubiliejus. Šypsosi televiijos ekrane ir  vapalioja apie gerą gyvenimą ir šviesų rytojų. Kažkur girdėta? Kažkas kažkada jau parvežė saulę ir šviesų rytojų. Bet ten mūsų neklausė. O dabar ir paklausė ir, atrodo, patys sutikome. Taip ir gyvename šviesos nutvieksti, kaip elektra trenkti. Sveikiname garbieji, ačiū jums labai. Mes norime taip dar ir dar...

Švaruoliams bevapant televizoriaus kamputyje pamačiau patriotišką sakinuką. Tai jeigu būčiau daltonikas tai tas kamputis būtų baltas, o vapaliotojams kas liko. Tiesiog nuostabi darna. Vos ne meilės simfonija (atleisk, Stano). Beniūniuojant simfoniją prasidėjo reklama. O ten pristato Lietuvos atžalyną. Suprask, pristato ateities ąžuolus. Gražu, net pradedi tikėti balta spalva, bet gaila tik trumpam. Tuo metu pristatė vaikiną - skaičių vunderkindą. Deja, jis mokosi užsienyje. O kas galėtų paneigti (atsiprašau, V.L.), kad jis nesugrįš? Niekas. Ką jis čia darys? Medituos?

Brangieji linkiu ateinantiems metams užuosti tik „Chanel“, blogiausiu atveju -  „ Trojnoj“. Gal ir spalvos atsiras. Atsiprašau patriotų, bet čia tik mano nuomonė. Ačiū. Ir linksmų košmarų. Iki.

Bedarbis{jcomments on}