Pastatus, kaip ir žmones veikia laikas. Prieš daugelį metų pastatytų namų elementai susidėvi, veikiami oro temperatūrų kaitos ir kritulių. Ilgą laiką neatnaujintas namas sunkiau apšildomas, nes didžioji dalis gaminamos šilumos, pro išdilusių sienų ir langų plyšius išsisklaido į aplinką. Bet kurio seno pastato savininkas, siekiantis optimaliai vartoti šilumą suvokia, kad vienintelis būdas didinantis namo energinį efektyvumą – seno pastato atnaujinimas.
Skatina geri pavyzdžiai
Privačių namų mikrorajonuose jau kelerius metus galima stebėti kaip savininkai rūpinasi savo namais. Tai vienas, tai kitas, pajutęs sunkią mokesčių už šildymą naštą, skuba investuoti į namo atnaujinimą. Siekdami efektyvesnio energijos panaudojimo namo išlaikymui, dauguma ryžtasi didesnėms investicijoms ir pasirūpina veiksmingomis energijos efektyvumą didinančiomis piremonėmis. Keičia seną šildymo sistemą šiuolaikine. Perka naujus kuro katilus. Prieš kelis dešimtmečius statytus medinius langus keičia į šiandien ypač populiarius langus su stiklo paketais, kurie garantuoja gerą šviesos laidumą, nepraleidžia šalčio, karščio, triukšmo ir UV spindulių. Siekiant užtikrinti naudojamos energijos efektyvumą, pirmiausiai, tenka užtikrinti namo sandarumą, todėl keičiamos ir durys, tvarkomas ir apšildomas stogas, namo pamatai ir sienos. Ne vienam tenka atnaujinti ir apšiltinti namą ir iš vi-daus. Viskas priklauso nuo pastato amžiaus, statyboms naudotų medžiagų kokybės ir siekių taupyti naudojamą energiją. O šiuolaikinė rinkodara siūlo galybę pasirinkimų taupiam energijos vartojimui.
„Dabar žmones motyvuoja geri praktiniai, jau matomi pavyzdžiai, kada kaimynai palygina seno ir atnaujinto namo sąskaitas už šildymą ir pamato didžiulius skirtumus, - teigia LR Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė. – Pavyzdžiui, Šilumos asociacijos duomenimis, vienas senos statybos namo 2–jų kambarių butas Vilniuje mokėjo už šildymą apie 200 eurų, o tokio pat buto savininkas atnaujintame name - apie 20. Vadinasi, sutaupoma kartais net ne kelis kartus, o dešimteriopai. Svarbus ir išorinis namo vaizdas. Kada tu grįžti į gražų sutvarkytą namą ir jautiesi kitaip. Manau ir grožis, sutvarkyta namo išvaizda ir energinis efektyvumas, iškart juntamas žmogaus kišenei skatina gyventojus iš esmės susitvarkyti būstą“.
Naudinga
Trakų šilumininkai pataria rinktis būtiniausias energijos efektyvumą didinančias priemones ir teigia, kad kiekvienam namui turi būti parengtas atskiras investicijų projektas.
„Didžiausią naudą duoda šildymo sistemos sutvarkymas, - pastebi Kęstutis Kasparavičius, UAB „Trakų šilumos tink-lai“ direktorius. - Galima nekeičiant radiatorių ir, iš esmės, neardant visos šildymo sistemos, ją patobulinti. Prie kiekvieno radiatoriaus sumontuojama šilumos atvedimo linija, įstatomas termostatinis ventilis, kuriame yra dujinė kapsulė, reaguojanti į kambario temperatūrą. Taigi, kambaryje pakilus temepratūrai iki pageidaujamo laipsnio, radiatorius laikinai užsidaro. O rūsyje ant kiekvieno stovo sustatomi srauto automatiniai balansiniai ventiliai, kurie užtikrina stovo tolygų šilimą. Nesvarbu kiek sekcijų radiatorių įrengta bute, jei tvarkingai renovuotas namas, gyventojas visada turės pageidaujamą temperatūrą. Toks šildymo sistemos sutvarkymas sutaupo iki 25 proc. šilumos energijos“.
Papildomą naudą šilumos taupymui duoda pastato sienų su-tvarkymas, pamatų ir sto-go šiltinimas. Dauguma kraštiečių, apšiltindami namo sienas iš lauko pusės, renkasi interjerinį fasadą. Namo siena apšildoma 15 cm akmens vatos sluoksniu, dedama speciali plėvelė, montuojamas karkasas ir prie jo tvirtinamos interjerinio fasado plokštės. Plokštės montuojamos su oro tarpais.
Iškart pliusai
Atnaujintame, efektyviai energiją naudojančiame, name ne tik šilčiau ir jaukiau gyventi, bet ir taupoma šiluma, o kartu ir šeimos biudžetas. Gerėja žmonių gyvenimo kokybė. O atjaunėję namai ne tik savo išvaizda džiugina praeivių akis, puošia mūsų miestų kraštovaizdį, bet ir tausoja gamtinius išteklius.
Parengė Gražina Noreikienė
Pastatus, kaip ir žmones veikia laikas. Prieš daugelį metų pastatytų namų elementai susidėvi, veikiami oro temperatūrų kaitos ir kritulių. Ilgą laiką neatnaujintas namas sunkiau apšildomas, nes didžioji dalis gaminamos šilumos, pro išdilusių sienų ir langų plyšius išsisklaido į aplinką. Bet kurio seno pastato savininkas, siekiantis optimaliai vartoti šilumą suvokia, kad vienintelis būdas didinantis namo energinį efektyvumą – seno pastato atnaujinimas.
Skatina geri pavyzdžiai
Privačių namų mikrorajonuose jau kelerius metus galima stebėti kaip savininkai rūpinasi savo namais. Tai vienas, tai kitas, pajutęs sunkią mokesčių už šildymą naštą, skuba investuoti į namo atnaujinimą. Siekdami efektyvesnio energijos panaudojimo namo išlaikymui, dauguma ryžtasi didesnėms investicijoms ir pasirūpina veiksmingomis energijos efektyvumą didinančiomis piremonėmis. Keičia seną šildymo sistemą šiuolaikine. Perka naujus kuro katilus. Prieš kelis dešimtmečius statytus medinius langus keičia į šiandien ypač populiarius langus su stiklo paketais, kurie garantuoja gerą šviesos laidumą, nepraleidžia šalčio, karščio, triukšmo ir UV spindulių. Siekiant užtikrinti naudojamos energijos efektyvumą, pirmiausiai, tenka užtikrinti namo sandarumą, todėl keičiamos ir durys, tvarkomas ir apšildomas stogas, namo pamatai ir sienos. Ne vienam tenka atnaujinti ir apšiltinti namą ir iš vi-daus. Viskas priklauso nuo pastato amžiaus, statyboms naudotų medžiagų kokybės ir siekių taupyti naudojamą energiją. O šiuolaikinė rinkodara siūlo galybę pasirinkimų taupiam energijos vartojimui.
„Dabar žmones motyvuoja geri praktiniai, jau matomi pavyzdžiai, kada kaimynai palygina seno ir atnaujinto namo sąskaitas už šildymą ir pamato didžiulius skirtumus, - teigia LR Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė. – Pavyzdžiui, Šilumos asociacijos duomenimis, vienas senos statybos namo 2–jų kambarių butas Vilniuje mokėjo už šildymą apie 200 eurų, o tokio pat buto savininkas atnaujintame name - apie 20. Vadinasi, sutaupoma kartais net ne kelis kartus, o dešimteriopai. Svarbus ir išorinis namo vaizdas. Kada tu grįžti į gražų sutvarkytą namą ir jautiesi kitaip. Manau ir grožis, sutvarkyta namo išvaizda ir energinis efektyvumas, iškart juntamas žmogaus kišenei skatina gyventojus iš esmės susitvarkyti būstą“.
Naudinga
Trakų šilumininkai pataria rinktis būtiniausias energijos efektyvumą didinančias priemones ir teigia, kad kiekvienam namui turi būti parengtas atskiras investicijų projektas.
„Didžiausią naudą duoda šildymo sistemos sutvarkymas, - pastebi Kęstutis Kasparavičius, UAB „Trakų šilumos tink-lai“ direktorius. - Galima nekeičiant radiatorių ir, iš esmės, neardant visos šildymo sistemos, ją patobulinti. Prie kiekvieno radiatoriaus sumontuojama šilumos atvedimo linija, įstatomas termostatinis ventilis, kuriame yra dujinė kapsulė, reaguojanti į kambario temperatūrą. Taigi, kambaryje pakilus temepratūrai iki pageidaujamo laipsnio, radiatorius laikinai užsidaro. O rūsyje ant kiekvieno stovo sustatomi srauto automatiniai balansiniai ventiliai, kurie užtikrina stovo tolygų šilimą. Nesvarbu kiek sekcijų radiatorių įrengta bute, jei tvarkingai renovuotas namas, gyventojas visada turės pageidaujamą temperatūrą. Toks šildymo sistemos sutvarkymas sutaupo iki 25 proc. šilumos energijos“.
Papildomą naudą šilumos taupymui duoda pastato sienų su-tvarkymas, pamatų ir sto-go šiltinimas. Dauguma kraštiečių, apšiltindami namo sienas iš lauko pusės, renkasi interjerinį fasadą. Namo siena apšildoma 15 cm akmens vatos sluoksniu, dedama speciali plėvelė, montuojamas karkasas ir prie jo tvirtinamos interjerinio fasado plokštės. Plokštės montuojamos su oro tarpais.
Iškart pliusai
Atnaujintame, efektyviai energiją naudojančiame, name ne tik šilčiau ir jaukiau gyventi, bet ir taupoma šiluma, o kartu ir šeimos biudžetas. Gerėja žmonių gyvenimo kokybė. O atjaunėję namai ne tik savo išvaizda džiugina praeivių akis, puošia mūsų miestų kraštovaizdį, bet ir tausoja gamtinius išteklius.
Parengė Gražina Noreikienė
