IRENA JOCIENĖ

Trakų Karališkojo teatro režisierė

XI „Kanapė“

Praėjusį savaitgalį Trakuose karaliavo teatralai. Į rudeniu kvepiantį miestą vėjai atpūtė mėgėjų teatrų šventę „Kanapė 2013“. Šventė, kurią organizuoja Trakų Karališkasis teatras ir Trakų rajono kultūros rūmai, vyksta kas dveji metai. Vienuoliktą kartą į Trakus atvyko geriausi Lietuvos mėgėjų teatrai su savo naujausiais ir originaliausiais spektakliais. Pasirodymai buvo skirtingi tiek stilistika, režisūriniais sprendimais, tiek dramaturgija ir aktoriniais darbais.

Buvo ir „Faustas“

Pirmąją šventės dieną, spalio 5-ąją, žiūrovams buvo parodyti keturi spektakliai. Visagino kūrybos namų teatras – studija „Mėlynoji paukštė“ parodė J. V. Gėtės „Faustą“, režisierė Marina Šiškina. Šis kolektyvas vaidino rusų kalba, bet buvo suprantamas visiems. Scenoje vaidino beveik keturios dešimtys atlikėjų. Režisierė bendram darbui sutelkė įvairaus amžiaus moksleivius ir suaugusiuosius. Spektaklis žavėjo savo kostiumais, kurie keitėsi ne vieną kartą, judesio technika, apšvietimo originalumu, subtilia ir nepriekaištinga scenografija. Žinoma, ir aktorių vaidyba. Žiūrovai, stebėję šį spektaklį, tikrai liko maloniai nustebę ir sužavėti.

 

Smagi komedija

Birštono kultūros centro teatras pradžiugino žiūrovus D. Psafo komedija „Reikia melagio“, režisierius Rimantas Jacunskas. Šis kolektyvas trakiečiams puikiai žinomas, nes dalyvavo ne vienoje „Kanapės“ šventėje. Birštoniečiai ir šį kartą nenuvylė. Linksmos situacijos ir puiki vaidyba vertė šypsotis ne vieną kartą. Juolab, kad veiksmas labai gyvenimiškas – politiko ir rinkėjų santykis.

 

Be žodžių

Visai kitoks Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro teatras „Mimika“. Čia spektakliai kuriami be žodžių, o išraiškai pasitelkiama muzika, judesys, šokis. „Apkabink kylantį“– tokiu pavadinimu spektaklį pagal G. G. Markeso „Senas žmogus dideliausiais sparnais“, režisierė Janina Mažeikienė, „Mimika“ pateikė žiūrovų vertinimui. Spektaklis išsiskyrė savo subtilia judesio plastika, scenografija, kostiumais. Kurčiųjų teatro specifika - sudėtinga, „Mimika“ - tai ne žodžio, o judesio, gesto, abstrakcijos - simbolio teatras. Gestų kalba ne tokia „greita“ kaip sakytinė. Rankos nesugeba siųsti signalų taip greitai kaip lūpos, o akys fiksuoja ir suvokia ne taip greitai kaip ausys. Judesių kalba gali būti taip pat išraiškinga, kaip ir tekstas. Šis kūrybinis darbas pasižymėjo giliomis įžvalgomis ir vizualumu.

 

Karališkųjų „Našlės“

Pirmąją šventės dieną užbaigė šeimininkai. Trakų Karališkasis teatras parodė savo naujausią, premjerinį spektaklį – S. Mrožeko „Našles“, režisierius Robertas Čuta. Apie savo kolektyvą geriausiai pasako žiūrovų reakcija ir kolegų atsiliepimai, o jie išties džiugino. Antrąją šventės dieną buvo suvaidinti du spektakliai.

 

Žiūrovai - scenoje

Pirmieji sekmadienį į spektaklį pakvietė Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras. Jie parodė D. Lipskerovo ,,Upė ant asfalto“, režisierius Nerijus Gedminas. Šis spektaklis sukėlė bene daugiausiai diskusijų. Žiūrovai buvo pakviesti į sceną stebėti spektaklį betarpiškai šalia aktorių,kartu išgyventi jiems pasakojamą istoriją. Novatoriški režisieriaus sprendimai, puikios dekoracijos, sudėtingi techniniai posūkiai ir puikus, profesionalus dviejų aktorių duetas nepaliko abejingų. Spektaklio pabaigoje ne vienas ir ašarą nubraukė.

 

Klounada

„Kanapės“ šventę vainikavo puikus jaunimo kolektyvas – Vilniaus V. Kačialovo gimnazijos teatro studija „Arlekinas“ su spektakliu „Spalvota pasaka“ (pagal A. Puškino „Pasaka apie popą ir jo berną Baldą“), režisierė Tatjana Timko. Šis spektaklis buvo skirtas ne tik vaikams, juo džiaugėsi ir suaugę. Šios režisierės nepriekaištingi, klounados principu statomi spektakliai užkariavo ne vieną žiūrovo širdį ir yra pelnę geriausius įvertinimus įvairiausiosiose apžiūrose ir konkursuose. Naujausias režisierės darbas sužavėjo savo atlikimo technika, paprastais ir kartu įspūdingais kostiumais (kartais užtenka tik spalvotų kasų iš siūlų ir spalvotų sportinių batelių). Žavėjo jaunų atlikėjų vokaliniai sugebėjimai – gyvai ir profesionaliai atliekamos dainos, sinchroniškas judesys ir kalba bei aktorių gausa – vaidino 32 atlikėjai.

Iki susimatymo

Po dvejų metų tikimės vėl pakviesti visus į gražią šventę. Gaila, kad mūsų Trakų žiūrovas - vangokas ir galbūt persisotinęs renginių gausa, tad ir rūmų salė toli gražu nebuvo pilna. Belieka tikėtis, kad ateityje gyvenimo veidrodis – teatras, sudomins platesnį ratą trakiečių, nes, kaip sakė Konstantinas Stanislavskis, „jei žemėje yra stebuklų, tai jie vyksta teatre“.