Pokalbis su Trakų apylinkės teismo pirmininke Jolanta Malijauskiene

 ROBERTAS ČUTA

 Paraėjusį penktadienį Trakų rajono apylinkės teismas minėjo savo veiklos 80 – metį. Pokalbis su Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke Jolanta Malijauskiene – apie teismo veiklą, teisėjo darbą teismo jubiliejų.

 - Aštuoniasdešimt metų teismui – tai daug ar mažai?

 - Trakų apylinkės teismas buvo įkurtas 1933 metų rugsėjo 15 dieną. Ik tol teismo funkcijas valsčiuje vykdė taikos teisėjas, kurio rezidencija buvo Vievyje. Kolegos juokauja, kodėl mes švenčiame tokį palyginti kuklų jubiliejų, kai teisingumo vykdymas Trakuose gali būti siejamas dar su Vytauto Didžiojo laikais. Tačiau mes teismo įkūrimo datą saistome su Lietuvos teismų sistemos kūrimu. Ar aštuoniasdešimt metų yra daug? Manau, kad daug – tiek žmogaus gyvenime, tiek institucijos gyvavime. Per tą laiką daug kas keičiasi. Keitėsi tiek teismo pavadinimai, tiek teisme dirbančių teisėjų bei darbuotojų skaičius, nagrinėjamų bylų skaičius ženkliai išaugo per pastaruosius keletą metų. Daug kas jau tapo istoriją, ją bandome sisteminti savo teismo muziejuje. Šiandien teismas yra atsinaujinęs, modernus, koja kojon žengiantis su naujovėmis, atviresnis visuomenei.Kažin, ar prieš aštuoniasdešimt metų kas nors galėjo pagalvoti, kad ateis laikai, kai galima bus išspręsti kai kuriuos ginčus virtualioje erdvėje, net neateinant į teismą. Kalbu apie nuo šių metų liepos 1d. startavusią elektroninę bylą teismuose.

 - Koks dabar teisėjų skaičius? Kiek bylų tenka vienam teisėjui?

 Dabar teisme dirba septyni teisėjai. Palyginti su kitais Lietuvos teismais, septyni teisėjai nėra daug. Tačiau noriu pabrėžti vieną iš Trakų apylinkės teismo išskirtinumų – mes aptarnaujame ne tik Trakų rajoną, bet ir Elektrėnų savivaldybę. Dėl to Trakų mūsų teisėjams tenka ir palyginti didelis darbo krūvis. Per metus vienam teisėjui tenka vidutiniškai 650 – 700 bylų. Iš vis per praėjusius metus Trakų apylinkės teisme buvo išnagrinėtos 435 baudžiamosios, 3058 civilinės ir 1497 administracinių teisės pažeidimų bylos.

 - Be dviejų aptarnaujamų teritorijų, ar yra dar koks nors Trakų apylinkės teismo išskirtinumas?

 - Galima pasakyti, kad išskirtinumas yra kalbant apie Trakų rajoną. Turime daug civilinių ginčų, kuomet ginčijami sandoriai, žemės pirkimo – pardavimo sutartys, žemės sklypo ribų tikslinimai ir nustatymai, žemės grąžinimo aktai. Kadangi dalis rajono patenka į istorinio Nacionalinio parko teritoriją, kurioje galioja tam tikri griežti reikalavimai, tenka nagrinėti daug bylų, susijusių su šių reikalavimų nepaisymu, kai teismine tvarka koreguojami projektai, šalys ginčijasi dėl objektų statybos leistinumo. Tokios bylos tarp civilinių bylų Trakų apylinkės teisme užima tikrai didelę dalį, jos yra sudėtingos, jų nagrinėjimas trunka ilgiau dėl pačios bylos sudėtingumo, kadangi renkama daug įrodymų.

 - Kokių baudžiamųjų bylų daugiausia?

 - Jos labai įvairios, tačiau daugiausia dėl svetimo turto vagysčių. Pastaruoju metu taip pat padaugėjo bylų dėl smurto artimoje aplinkoje – šios bylos išskirtos į atskirą kategoriją, joms skiriamas padidintas dėmesys. Padidėjo išaiškinamumas narkotikų bylose, todėl teismas šiuo metu pakankamai nemažai gauna ir tokio pobūdžio baudžiamųjų bylų.

 - Ar galima pasakyti, kokios bylos teisėjui yra neįdomiausios?

 - Negaliu passisakyti visų teisėjų vardu, bet manau, kad teisėjui visos sudėtingos bylos yra įdomios, kai reikia pasidomėti teisinės praktikos taikymo ir formavimo klausimais, spręsti teisinius kazusus. O neįdomiausios, manau, tai teismo įsakymai, kai teisėjas, man atrodo, atlieka tik grynai techninį darbą. Pavyzdžiui, dažniausiai tai yra įsakymai dėl skolų išieškojimų už komunalines paslaugas.

 - Ar būna situacijų, kai ranka nekyla priimti tokį sprendimą, kuris, atrodytų – grynai pagal įstatymo raidę, bet, vertinant subjektyviai žmogiškai – reikėtų priimti kitokį?

- Taip, būna. Ir neatsitiktinai dabar įstatyme yra numatyta tokia nuostata, kuri leidžia teisėjui, remiantis sąžiningumo, protingumo, proporcingumo kriterijais įvertinti visas aplinkybes ir pritaikyti tai priimant sprendimą. Dažnai protingumo, proporcingumo kriterijaus reikia, pavyzdžiui, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Manau, kad taikyti protingumo ir sąžiningumo kriterijų yra geroji praktika.

 - Kokiais bruožais turėtų pasižymėti teisėjas ir kokiais – tikrai ne?

 - Manau, teisėjo profesija įpareigoja žmogų turėti užaštrintą teisingumo jausmą. Tai vidinė žmogaus savybė, kuri, manau, turėtų būti nuolat puoselėjama ir tobulinama bei ugdoma. Taip pat teisėjas turėtų būti kvalifikuotas, išsilavinęs, apsiskaitęs, plataus akiračio žmogus. Manau, visos chrestomatinės gerosios žmogaus savybės turi būti būdingos teisėjui.

 - Visos savybės gerosios, bet turbūt nedaugeliui žmonių teismas yra įstaiga, į kurią jauku eiti?

 - Žinote, teismas yra ne jaukumui kurti, o teisingumui vykdyti. Mums svarbu, kad į teismą atėjęs žmogus jaustųsi saugiai, kad tikėtų, jog čia gali pasiekti savo tiesą. Jei girdžiu sakant, kad teismas yra nepopuliarus, sakau – juk mes ne populiarumo siekiame, mes siekiame teisingumo. Vaizdžiai sakant, mes teikiame ne paslaugą, kuria visi turėtų būti patenkinti. Pavyzdžiui, dažnai civilinėse bylose nepatenkintos lieka abi proceso pusės, bet mūsų misija – ne visiems įtikti, o nustatyti tiesą byloje.

- Ko pasilinkėtumėte teismo gimtadienio proga?

 - Visiems teisėjams, visų pirma, palinkėčiau sveikatos, ištvermės, nes jos mūsų darbe labai reikia. Be abejonės – ir gerų darbo rezultatų.

 - Kas yra geri teisėjų darbo rezultatai?

 - Manau, pirmiausia - jei teismo sprendimas nėra skundžiamas, vadinasi proceso dalyviai liko patenkinti teismo priimtu sprendimu. Pažymėtina, kad tik mažiau nei trečdalis teismo sprendimų ir nuosprendžių yra skundžiami. Antras geras rezultatas – jei apskųstas sprendimas apkeliauja visas aukštesnes teismų instancijas, bet paliekamas galioti pirmos instancijos, tai yra apylinkės teismo sprendimas.