Pokalbis su Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro psichologe Renata Grudzinskiene apie pozityvios tėvystės mokymus.
Jūs esate pozityvios tėvystės lektorė, rengianti mokymus tėvams Trakų rajone šia tema. Ar galite paaiškinti, kas yra pozityvioji tėvystė?
Ryškiausios yra vaikystėje patirtos traumos. Žmogus visą gyvenimą gali jausti nepaaiškinamą nerimą dėl to, jog gimė nelaukiamas ir toliau yra neaišku, į ką tas nerimas išvirs. Vaiko psichiniam stabilumui didžiausią įtaką daro tėvai. Išgyventi sielos skausmą vaikams yra sudėtingiau nei suaugusiems, nes vaikas dar neturi patirties ir pagalba sau dažnai būna iškreipta.
Pozityvios tėvystės esmė – saugus, stiprus, patikimas, kupinas besąlyginės meilės ryšys tarp tėvų ir vaiko. Tai leidžia vaikui augti emociškai stabiliam ir skatina stengtis bei elgtis tinkamai, tad ir tėvams vaiko auginimas tampa gerokai lengvesnis.
Man dažnai sako, jog niekas dar be rykštės neužaugo ir nieko nenutiko. Jei atvirai, manęs nestebina toks tėvų požiūris, nes anksčiau, kai neturėjome visuomenės psichologinio švietimo, tėvai naudojo tas priemones, kurias jie tuo metu laikė efektyviomis. Tik po tam tikro laiko jos pasitvirtino kaip vaiką traumuojančios ir žlugdančios vaiko asmenybę.
Psichinio stabilumo kaip ir visko mokomės šeimoje. Žema savivertė formuojasi, kai prieš vaiką naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, apleistumas, nesirūpinimas vaiko savijauta, bausmių naudojimas, kurios vaiko neišmoko tinkamo elgesio, o tik priverčia jį jausti baimę, nesaugumo jausmą, nepriklausymą, kas vėliau transformuojasi į pyktį, agresiją, nukreiptą arba prieš aplinkinius, arba prieš save patį. Taip pat kenkia ir toks tėvų elgesys, kai vaikas verčiamas pasijusti kaltu, blogu, ar yra gėdinamas, tam, kad paklustų. Iš tiesų vaikus neigiamai veikia bausmės. Tam yra alternatyva – loginės ar natūralios elgesio pasekmės metodas. Kaip tai sėkmingai integruoti į šeimos gyvenimą, to mokomės tėvelių grupiniuose susititikimus.
Tai skamba gana gražiai, bet ar tai yra veiksminga praktikoje? Pateikite pavyzdžių.
Iš nuolat kritikuojančios mamos ar dažnai grasinančio sankcijomis tėvo vaikai taip pat išmoks tokio bendravimo modelio ir su juo žengs per savo gyvenimą. Niekas nebūna piktas šiaip sau. Jei žmogus elgiasi agresyviai – ieškok jame skausmo. Pavyzdžiui, jei vaikas grįžta namo iš mokyklos, piktai pasako „viskas, aš į mokyklą daugiau neisiu“ ir užsidaro savo kambaryje, kai kurie tėvai nesileis į kalbas, užriks ir pasakys kažką, kas vaiką žemins, ir neatlieps jo jausmų bei poreikių. Kartais net nesusimąstome, kad toks vaiko elgesys gali slėpti patyčias ar kitus sunkumus, patiriamus mokykloje. Vaikui būna sunku kovoti su savo jausmais, todėl jis tai bando parodyti netinkamu elgesiu.
Dar vienas pavyzdys: mes galime ir toliau su vaikais „kariauti“ dėl to, kad turi susitvarkyti kambarį ir paruošti pamokas, o šie lyg negirdėję toliau sėdi feisbuke ir nereaguoja į tėvų prašymus. Tam puikiai tinka taisyklių metodas. Kaip jas suformuluoti ir integruoti į šeimos gyvenimą taip pat mokomės tėvų grupiniuose susitikimuose. Tėvai, kurie tai sėkmingai pritaikė, jau džiaugiasi šeimos ramybe bei gerais santykiais. Pozityvios tėvystės mokymai apima ne vien tik taisyklių metodą, aptariame ir įvairių kitų alternatyvių metodų galimybes, kurios dažnai suveikia kompleksiškai.
Atrodo, kad tėvams neužtenka žinių, todėl jiems reikia vis dar mokytis kažko naujo?
Tikrai taip, mes juk mokomės visą savo gyvenimą. Tėvų grupinių užsiėmimų tikslas – gauti universalias žinias bei įgūdžius apie vaikų auklėjimą, koncentruotas ir į konkrečią temą, paaiškinančias tam tikrus elgesio veikimo modelius, kurių suvokimas leidžia pritaikyti tai įvairiose kasdieninėse situacijose.
Kokie klausimai labiausiai rūpi tėvams?
Dažniausiai susiduriu su klausimais: atrodo skiriu vaikui daug dėmesio, bet vistiek jis manęs neklauso arba ką daryti, kai bausmės nepadeda? Kita aktuali tema „peštynės tarp vaikų“ - kaip reaguoti? Itin dažna problema, kai tėvai nežino kaip elgtis, kai vaikas pyksta, kartais tampa agresyvus ir ką daryti kai atsikalbinėja, nes visa tai vargina tėvus. Kokie metodai veikia, kai vaikas nemėgsta daryti namų darbų arba meluoja - kaip jį auklėti, kad visa tai baigtųsi? Tėvai jaučiasi bejėgiai, kai vaikas yra užsidaręs, nekalbus, tuomet tėvams kyla įvairūs įtarimai, kad bendraamžiai jam daro neigiamą įtaką ir pan.
Man, kaip psichologei, labai malonu, kad tėvams rūpi šie klausimai. Tuomet belieka tik pusė darbo iki rezultato. Daug sunkiau, kai man sako: „aš taip jį „atkočioju“, kai jis neklauso, bet jis vistiek blogai elgiasi“. Tokiais atvejais paaiškinu socialinio elgesio išmokimo teoriją ir vaiko reakcijas į smurtą, galiausiai pateikiu modelį, kuris efektyviai veikia nenaudojant visiškai jokio smurto.
Paprastai yra taip, kad vaikai išsireikalauja dėmesio iš tėvų vienokiu ar kitokiu algesiu, tik klausimas kokį elgesį skatiname vaikuose mes, kaip tėvai. Jei mes nekreipiame dėmesio, kai vaikas demonstruoja tinkamą elgesį, tuomet vaikas demonstruos netinkamą – nes jam dėmesio reikia taip pat, kaip augalui lietaus ir saulės. O kas paprastai nutinka, kai vaikas elgiasi netinkamai? – kiekvienam pamąstymui. Dažnai girdžiu, kad yra nesivaldoma, užrėkiama, vaikas žeminamas ar prvardžiuojamas (mažvaikis, kvailys ir pan.). Viso to pasekmė – vaikas gauna iš jūsų dėmesį ir nesvarbu, kad jis negatyvus. Jis pasiryžęs iškęsti nemalonias pasekmes vardan šio nepaprastai svarbaus dėmesio poreikio trūkumo, o šalia to formuojasi dar ir menkavertiškumo jausmas, nes apie save girdi nepagarbius žodžius. Mes dažnai nesusimąstome kokią žalą darome vaikams nesitvartydami. Todėl vienas iš grupinių užsiėmimų tikslų yra išmokti valdyti savo neigiamas emocijas.
Ar į mokymus ateina ir tėčiai ir mamos?
Labai džiaugiuosi, kad į mokymus ateina ir tėčiai ir mamos, o ypač, kai ateina abu tėvai iš vienos šeimos. Mane itin džiugina tėčių aktyvus dalyvavimas, ir įsitraukimas į grupines diskusijas, tai akivaizdžiai rodo, kad mūsų visuomenė sąmoningėja.
Kada ir kur vyksta tėvų grupiniai užsiėmimai?
Reguliarūs susitikimai su tėveliais vyksta kiekvieną šeštadienį 11 val. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centre (Aukštadvario g. 33, Mikniškių k., Trakų r. sav.).
Užsiėmimus organizuojame ir Trakų rajono seniūnijose. Šiuo metu užsiėmimai vyksta Aukštadavario bendruomenės namuose antradieniais 15 val., Senųjų Trakų lopšelyje – darželyje, ketvirtadieniais 17 val.
Dėl didelio susidomėjimo ir aktualumo, tėvystės gebėjimų ugdymo ir stiprinimo užsiėmimai suplanuoti iki 2017 birželio mėn. Besidomintys ir norintys dalyvauti tėvų grupėje gali susisiekti telefonu +370 611 12183 arba el. paštu r.grudzinskiene@trakuseimoms.lt
„Galvės“ redakcijaPokalbis su Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro psichologe Renata Grudzinskiene apie pozityvios tėvystės mokymus.
Jūs esate pozityvios tėvystės lektorė, rengianti mokymus tėvams Trakų rajone šia tema. Ar galite paaiškinti, kas yra pozityvioji tėvystė?
Ryškiausios yra vaikystėje patirtos traumos. Žmogus visą gyvenimą gali jausti nepaaiškinamą nerimą dėl to, jog gimė nelaukiamas ir toliau yra neaišku, į ką tas nerimas išvirs. Vaiko psichiniam stabilumui didžiausią įtaką daro tėvai. Išgyventi sielos skausmą vaikams yra sudėtingiau nei suaugusiems, nes vaikas dar neturi patirties ir pagalba sau dažnai būna iškreipta.
Pozityvios tėvystės esmė – saugus, stiprus, patikimas, kupinas besąlyginės meilės ryšys tarp tėvų ir vaiko. Tai leidžia vaikui augti emociškai stabiliam ir skatina stengtis bei elgtis tinkamai, tad ir tėvams vaiko auginimas tampa gerokai lengvesnis.
Man dažnai sako, jog niekas dar be rykštės neužaugo ir nieko nenutiko. Jei atvirai, manęs nestebina toks tėvų požiūris, nes anksčiau, kai neturėjome visuomenės psichologinio švietimo, tėvai naudojo tas priemones, kurias jie tuo metu laikė efektyviomis. Tik po tam tikro laiko jos pasitvirtino kaip vaiką traumuojančios ir žlugdančios vaiko asmenybę.
Psichinio stabilumo kaip ir visko mokomės šeimoje. Žema savivertė formuojasi, kai prieš vaiką naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, apleistumas, nesirūpinimas vaiko savijauta, bausmių naudojimas, kurios vaiko neišmoko tinkamo elgesio, o tik priverčia jį jausti baimę, nesaugumo jausmą, nepriklausymą, kas vėliau transformuojasi į pyktį, agresiją, nukreiptą arba prieš aplinkinius, arba prieš save patį. Taip pat kenkia ir toks tėvų elgesys, kai vaikas verčiamas pasijusti kaltu, blogu, ar yra gėdinamas, tam, kad paklustų. Iš tiesų vaikus neigiamai veikia bausmės. Tam yra alternatyva – loginės ar natūralios elgesio pasekmės metodas. Kaip tai sėkmingai integruoti į šeimos gyvenimą, to mokomės tėvelių grupiniuose susititikimus.
Tai skamba gana gražiai, bet ar tai yra veiksminga praktikoje? Pateikite pavyzdžių.
Iš nuolat kritikuojančios mamos ar dažnai grasinančio sankcijomis tėvo vaikai taip pat išmoks tokio bendravimo modelio ir su juo žengs per savo gyvenimą. Niekas nebūna piktas šiaip sau. Jei žmogus elgiasi agresyviai – ieškok jame skausmo. Pavyzdžiui, jei vaikas grįžta namo iš mokyklos, piktai pasako „viskas, aš į mokyklą daugiau neisiu“ ir užsidaro savo kambaryje, kai kurie tėvai nesileis į kalbas, užriks ir pasakys kažką, kas vaiką žemins, ir neatlieps jo jausmų bei poreikių. Kartais net nesusimąstome, kad toks vaiko elgesys gali slėpti patyčias ar kitus sunkumus, patiriamus mokykloje. Vaikui būna sunku kovoti su savo jausmais, todėl jis tai bando parodyti netinkamu elgesiu.
Dar vienas pavyzdys: mes galime ir toliau su vaikais „kariauti“ dėl to, kad turi susitvarkyti kambarį ir paruošti pamokas, o šie lyg negirdėję toliau sėdi feisbuke ir nereaguoja į tėvų prašymus. Tam puikiai tinka taisyklių metodas. Kaip jas suformuluoti ir integruoti į šeimos gyvenimą taip pat mokomės tėvų grupiniuose susitikimuose. Tėvai, kurie tai sėkmingai pritaikė, jau džiaugiasi šeimos ramybe bei gerais santykiais. Pozityvios tėvystės mokymai apima ne vien tik taisyklių metodą, aptariame ir įvairių kitų alternatyvių metodų galimybes, kurios dažnai suveikia kompleksiškai.
Atrodo, kad tėvams neužtenka žinių, todėl jiems reikia vis dar mokytis kažko naujo?
Tikrai taip, mes juk mokomės visą savo gyvenimą. Tėvų grupinių užsiėmimų tikslas – gauti universalias žinias bei įgūdžius apie vaikų auklėjimą, koncentruotas ir į konkrečią temą, paaiškinančias tam tikrus elgesio veikimo modelius, kurių suvokimas leidžia pritaikyti tai įvairiose kasdieninėse situacijose.
Kokie klausimai labiausiai rūpi tėvams?
Dažniausiai susiduriu su klausimais: atrodo skiriu vaikui daug dėmesio, bet vistiek jis manęs neklauso arba ką daryti, kai bausmės nepadeda? Kita aktuali tema „peštynės tarp vaikų“ - kaip reaguoti? Itin dažna problema, kai tėvai nežino kaip elgtis, kai vaikas pyksta, kartais tampa agresyvus ir ką daryti kai atsikalbinėja, nes visa tai vargina tėvus. Kokie metodai veikia, kai vaikas nemėgsta daryti namų darbų arba meluoja - kaip jį auklėti, kad visa tai baigtųsi? Tėvai jaučiasi bejėgiai, kai vaikas yra užsidaręs, nekalbus, tuomet tėvams kyla įvairūs įtarimai, kad bendraamžiai jam daro neigiamą įtaką ir pan.
Man, kaip psichologei, labai malonu, kad tėvams rūpi šie klausimai. Tuomet belieka tik pusė darbo iki rezultato. Daug sunkiau, kai man sako: „aš taip jį „atkočioju“, kai jis neklauso, bet jis vistiek blogai elgiasi“. Tokiais atvejais paaiškinu socialinio elgesio išmokimo teoriją ir vaiko reakcijas į smurtą, galiausiai pateikiu modelį, kuris efektyviai veikia nenaudojant visiškai jokio smurto.
Paprastai yra taip, kad vaikai išsireikalauja dėmesio iš tėvų vienokiu ar kitokiu algesiu, tik klausimas kokį elgesį skatiname vaikuose mes, kaip tėvai. Jei mes nekreipiame dėmesio, kai vaikas demonstruoja tinkamą elgesį, tuomet vaikas demonstruos netinkamą – nes jam dėmesio reikia taip pat, kaip augalui lietaus ir saulės. O kas paprastai nutinka, kai vaikas elgiasi netinkamai? – kiekvienam pamąstymui. Dažnai girdžiu, kad yra nesivaldoma, užrėkiama, vaikas žeminamas ar prvardžiuojamas (mažvaikis, kvailys ir pan.). Viso to pasekmė – vaikas gauna iš jūsų dėmesį ir nesvarbu, kad jis negatyvus. Jis pasiryžęs iškęsti nemalonias pasekmes vardan šio nepaprastai svarbaus dėmesio poreikio trūkumo, o šalia to formuojasi dar ir menkavertiškumo jausmas, nes apie save girdi nepagarbius žodžius. Mes dažnai nesusimąstome kokią žalą darome vaikams nesitvartydami. Todėl vienas iš grupinių užsiėmimų tikslų yra išmokti valdyti savo neigiamas emocijas.
Ar į mokymus ateina ir tėčiai ir mamos?
Labai džiaugiuosi, kad į mokymus ateina ir tėčiai ir mamos, o ypač, kai ateina abu tėvai iš vienos šeimos. Mane itin džiugina tėčių aktyvus dalyvavimas, ir įsitraukimas į grupines diskusijas, tai akivaizdžiai rodo, kad mūsų visuomenė sąmoningėja.
Kada ir kur vyksta tėvų grupiniai užsiėmimai?
Reguliarūs susitikimai su tėveliais vyksta kiekvieną šeštadienį 11 val. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centre (Aukštadvario g. 33, Mikniškių k., Trakų r. sav.).
Užsiėmimus organizuojame ir Trakų rajono seniūnijose. Šiuo metu užsiėmimai vyksta Aukštadavario bendruomenės namuose antradieniais 15 val., Senųjų Trakų lopšelyje – darželyje, ketvirtadieniais 17 val.
Dėl didelio susidomėjimo ir aktualumo, tėvystės gebėjimų ugdymo ir stiprinimo užsiėmimai suplanuoti iki 2017 birželio mėn. Besidomintys ir norintys dalyvauti tėvų grupėje gali susisiekti telefonu +370 611 12183 arba el. paštu r.grudzinskiene@trakuseimoms.lt
„Galvės“ redakcija
