Nuo balandžio mėnesio Tiltų kaimo bendruomenė įgyvendina Trakų rajono savivaldybės remiamą jaunimo projektą „Jaunimas kaimo veiklos procesuose“. Projekto tikslas – organizuoti veiklas, kurios leis supažindinti kaimo jaunimą su įvairių veiklų vykdymo galimybėmis, didinančiomis kaimo plėtros procesus.
Nuo projekto įgyvendinimo pradžios nuosekliai įgyvendinami išsikelti uždaviniai. Ugdant krašto kultūrinio identiteto suvokimą, gebėjimą organizuoti, burtis, bendrauti su bendraamžiais bei vyresniais, balandžio mėnesį kartu su partneriu Trakų kultūros rūmų Tiltų padaliniu buvo organizuota ganiklio dienos popietė „Atrakinkime žemės vartus“.
Siekiant projekto dalyvius supažindinti su amato vystymo galimybėmis, išgirsti verslumo pradžiamokslį, gegužės 14 d. buvo organizuotas informacinis susitikimas su verslo atstovais , t.y. „Lietuva gali“ projekto dalyviais Gintaru ir Tatjana Kniežais. Grupė Tiltų ir aplinkinių kaimų vaikų ir jaunuolių vyko į Krūminių kaimą Varėnos rajone, kur Kniežų šeima įkūrė plytų gamybos įmonę „LDK plytinė“ ( Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plytinė) ir vykdo savo verslą. Gintaras Kniežas vienintelis meistras ne tik Varėnos rajone bet ir Lietuvoje gaminantis plytas rankomis senoviniu XVI – XIX amžiaus būdu. Kadangi meistras buvo išvykęs verslo reikalais , tai projekto dalyvius pasitiko ir apie įmonėje vykdomą darbą papasakojo meistro žmona T. Kniežienė. G. Kniežas keramika užsiiminėjo nuo mokyklos laikų, vėliau ir mokydamasis Aukštesniojoje meno mokykloje . Kelerius metus keramikas domėjosi senovinių plytų gamyba, važinėjo po miestelius, kuriuose seniau veikė plytinės, kalbėjosi su žmonėmis, apžiūrinėjo senovinius pastatus, savarankiškai studijavo, kaip senovės lietuviai ruošė molį, žiedė puodus, degė dirbinius lauko krosnyse. Suvokęs, kad tai jo pašaukimas – nusprendė gaminti plytas senuoju būdu. Projekto dalyviai išgirdo pasakojimus ir vaizdžiai pamatė visą plytos gamybos kelią nuo molio iki gatavos produkcijos, kuri sandėliuojama tiesiog kieme. Pasakojimuose jaunimas išgirdo, kur yra molio klodai, kur ir kokiu būdu molis kasamas , kaip jis brandinamas maišuose, kad veikiamas vėjo, šalčio, karščio, lietaus įgautų specifines tinkamas plytų gamybai savybes. Pamatė senuosius molio minkymo būdus – kojomis medinėse dėžėse, arklio maišykle ir senaisiais agregatais, kurie molį suminko ir suformuoja į molio blynus. Tokie molio blynai labai tinka menininkams, keramikos dirbiniams. Įmonės darbuotojas Mantas Gvergždys parodė, kaip į medines formas rankomis formuoja plytas, o Jonas Česnuliavičius plytas nunešė ir sudėjo į pavėsinę. Tų pavėsinių kieme begalės. Čia, lauke, priklausomai nuo oro sąlygų, jos ir brandinamos apie dvi savaites. Vėliau sukraunamos į rankomis stumiamą vežimėlį ir bėgiais, kaip senovėje, transportuojamos į degimo krosnį. Krosnis taip pat pastatyta pagal senovinius brėžinius. Šioje krosnyje apie 10 parų išbuvęs gaminys ir įgauna ilgaamžiškas, atsparias savybes, spalvą. Pasakotojos teigimu, molis- tai ypač sudėtingas gaminys, kuriame persipina daug išminties ir šimtmečių tradicijos. Daug įdomių gudrybių tą dieną apie plytų gamybą išgirdo projekto dalyviai.
T. Kniežienė pasakojo , kad jos vyro susidomėjimas plytų gamyba kaip amatu, į verslą peraugo palaipsniui. Lankymosi dieną įmonėje dirbo 4 darbuotojai. Plytos gaminamos pagal individualius užsakymus, taip pat ir senųjų pastatų, bažnyčių restauracijai, jomis sukurta ir pastatyta skulptoriaus Tado Gutausko Laisvės siena Vilniuje. Sodyboje visi statiniai - namai, pirtis, gamybinės patalpos taip pat pastatytos Kniežių rankomis pagamintomis plytomis, čerpėmis. „LDK plytinėje“ pagaminta produkcija turi sertifikatus . G.Kniežas turi ir ambicingų planų. Meistras kuria, gamina inovacijas- lengvus, orui pralaidžius apdailos elementus, įvairių formų grindinio trinkeles t.y ateities gaminius. Žmona apie savo vyrą sakė: tai kiek kitokio tipo verslininkas-principingas, nebijantis eksperimentuoti, o svarbiausia tikintis savimi žmogus. G. Kniežas neprimato, nedirba visiškai kompiuteriu, tačiau tai netrukdo jam plėtoti verslą, siekti unikalumo. Dabartinė šeimos veikla – jų gyvenimo būdas, kuris leidžia daryti, tai kas patinka ir principingai siekti užsibrėžtų tikslų.
Šis susitikimas projekto dalyviams buvo nauja pažintis, suteikianti įvairių žinių, pateikusi konkretų pavyzdį apie galimybes veikti, kurti, dirbti atkaliai siekiant tikslo, kai kuriuos iš jų galbūt ateity paskatins, motyvuos domėjimąsi verslo galimybėmis.
Vaiva Neteckienė
Projekto vadovė
Nuo balandžio mėnesio Tiltų kaimo bendruomenė įgyvendina Trakų rajono savivaldybės remiamą jaunimo projektą „Jaunimas kaimo veiklos procesuose“. Projekto tikslas – organizuoti veiklas, kurios leis supažindinti kaimo jaunimą su įvairių veiklų vykdymo galimybėmis, didinančiomis kaimo plėtros procesus.
Nuo projekto įgyvendinimo pradžios nuosekliai įgyvendinami išsikelti uždaviniai. Ugdant krašto kultūrinio identiteto suvokimą, gebėjimą organizuoti, burtis, bendrauti su bendraamžiais bei vyresniais, balandžio mėnesį kartu su partneriu Trakų kultūros rūmų Tiltų padaliniu buvo organizuota ganiklio dienos popietė „Atrakinkime žemės vartus“.
Siekiant projekto dalyvius supažindinti su amato vystymo galimybėmis, išgirsti verslumo pradžiamokslį, gegužės 14 d. buvo organizuotas informacinis susitikimas su verslo atstovais , t.y. „Lietuva gali“ projekto dalyviais Gintaru ir Tatjana Kniežais. Grupė Tiltų ir aplinkinių kaimų vaikų ir jaunuolių vyko į Krūminių kaimą Varėnos rajone, kur Kniežų šeima įkūrė plytų gamybos įmonę „LDK plytinė“ ( Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plytinė) ir vykdo savo verslą. Gintaras Kniežas vienintelis meistras ne tik Varėnos rajone bet ir Lietuvoje gaminantis plytas rankomis senoviniu XVI – XIX amžiaus būdu. Kadangi meistras buvo išvykęs verslo reikalais , tai projekto dalyvius pasitiko ir apie įmonėje vykdomą darbą papasakojo meistro žmona T. Kniežienė. G. Kniežas keramika užsiiminėjo nuo mokyklos laikų, vėliau ir mokydamasis Aukštesniojoje meno mokykloje . Kelerius metus keramikas domėjosi senovinių plytų gamyba, važinėjo po miestelius, kuriuose seniau veikė plytinės, kalbėjosi su žmonėmis, apžiūrinėjo senovinius pastatus, savarankiškai studijavo, kaip senovės lietuviai ruošė molį, žiedė puodus, degė dirbinius lauko krosnyse. Suvokęs, kad tai jo pašaukimas – nusprendė gaminti plytas senuoju būdu. Projekto dalyviai išgirdo pasakojimus ir vaizdžiai pamatė visą plytos gamybos kelią nuo molio iki gatavos produkcijos, kuri sandėliuojama tiesiog kieme. Pasakojimuose jaunimas išgirdo, kur yra molio klodai, kur ir kokiu būdu molis kasamas , kaip jis brandinamas maišuose, kad veikiamas vėjo, šalčio, karščio, lietaus įgautų specifines tinkamas plytų gamybai savybes. Pamatė senuosius molio minkymo būdus – kojomis medinėse dėžėse, arklio maišykle ir senaisiais agregatais, kurie molį suminko ir suformuoja į molio blynus. Tokie molio blynai labai tinka menininkams, keramikos dirbiniams. Įmonės darbuotojas Mantas Gvergždys parodė, kaip į medines formas rankomis formuoja plytas, o Jonas Česnuliavičius plytas nunešė ir sudėjo į pavėsinę. Tų pavėsinių kieme begalės. Čia, lauke, priklausomai nuo oro sąlygų, jos ir brandinamos apie dvi savaites. Vėliau sukraunamos į rankomis stumiamą vežimėlį ir bėgiais, kaip senovėje, transportuojamos į degimo krosnį. Krosnis taip pat pastatyta pagal senovinius brėžinius. Šioje krosnyje apie 10 parų išbuvęs gaminys ir įgauna ilgaamžiškas, atsparias savybes, spalvą. Pasakotojos teigimu, molis- tai ypač sudėtingas gaminys, kuriame persipina daug išminties ir šimtmečių tradicijos. Daug įdomių gudrybių tą dieną apie plytų gamybą išgirdo projekto dalyviai.
T. Kniežienė pasakojo , kad jos vyro susidomėjimas plytų gamyba kaip amatu, į verslą peraugo palaipsniui. Lankymosi dieną įmonėje dirbo 4 darbuotojai. Plytos gaminamos pagal individualius užsakymus, taip pat ir senųjų pastatų, bažnyčių restauracijai, jomis sukurta ir pastatyta skulptoriaus Tado Gutausko Laisvės siena Vilniuje. Sodyboje visi statiniai - namai, pirtis, gamybinės patalpos taip pat pastatytos Kniežių rankomis pagamintomis plytomis, čerpėmis. „LDK plytinėje“ pagaminta produkcija turi sertifikatus . G.Kniežas turi ir ambicingų planų. Meistras kuria, gamina inovacijas- lengvus, orui pralaidžius apdailos elementus, įvairių formų grindinio trinkeles t.y ateities gaminius. Žmona apie savo vyrą sakė: tai kiek kitokio tipo verslininkas-principingas, nebijantis eksperimentuoti, o svarbiausia tikintis savimi žmogus. G. Kniežas neprimato, nedirba visiškai kompiuteriu, tačiau tai netrukdo jam plėtoti verslą, siekti unikalumo. Dabartinė šeimos veikla – jų gyvenimo būdas, kuris leidžia daryti, tai kas patinka ir principingai siekti užsibrėžtų tikslų.
Šis susitikimas projekto dalyviams buvo nauja pažintis, suteikianti įvairių žinių, pateikusi konkretų pavyzdį apie galimybes veikti, kurti, dirbti atkaliai siekiant tikslo, kai kuriuos iš jų galbūt ateity paskatins, motyvuos domėjimąsi verslo galimybėmis.
Vaiva Neteckienė
Projekto vadovė
