Be trakiečių, festivalyje dalyvavo Kretingos kultūros centro E. Radžiaus teatras su spektakliu D.Gancevskaitės ,,Šeštadienio laikraštis“ (rež. E. Miškinytė), Kelmės rajono Vaiguvos miestelio teatras ,,Šaltinis“ su spektakliu pagal L. Janušytės humoreską ,,Spiritistinis seansas“ (rež. Algimantas Armonas), festivalio šeimininkai – asociacija „Mažoji scena“ - parodė I.Menchelio „Kapinių klubą“ (rež. Genovaitė Urmonaitė). Trakų Karališkasis teatras festivalyje rodė N.Gogolio „Vedybas“ (rež. Robertas Čuta).
Išvyka naudinga
Festivalio organizatorių, dalyvių ir žiūrovų nuomone, festivalis pavyko. Festivalio iniciatorė Genovaitė Urmonaitė džiaugėsi, kad paskutiniu momentu „Kvartetą“ nuo tapimo „trio“ išgelbėjo Vaiguvos „Šaltinis“, kai dėl svarbių priežasčių į festivalį negalėjo atvykti Birštono kultūros centro teatras. Trakiečiai aktoriai džiaugėsi geru festivalio organizavimu ir proga pažiūrėti kitų teatrų spektaklius bei vaidinti kitoje aplinkoje, kitam žiūrovui.
Pasak režisieriaus R.Čutos, išvis bet kokios gastrolės bet kokiam teatrui yra naudingos, o išvyka su „Vedybomis“ buvo itin naudinga patirties prasme tiems „Vedybų“ aktoriams, kurie apskritai vaidina pirmą kartą. Karališkojo teatro aktorius Giedrius Jakubauskas sakė, kad buvo įdomu pažiūrėti į kolegų teatro mėgėjų spektaklius ir į tai, kaip į trakiečių spektaklį reaguoja kita, ne trakietiška publika. Aktorė Mikalina Bliujienė, besidalindama įspūdžiais apie išvyką, nedaugiažodžiavo: „Viskas buvo super“.
Spauda apie trakiečius
Žiūrovų įspūdžius pateikusi tauragiškė Jolanta Kazlauskienė laikraštyje „Tauragiškių balsas“ rašė, kad festivalis tapo dvasine puota teatro mėgėjų sieloms. Konkrečiai apie Trakų Karališkojo teatro pasirodymą Tauragėje: „Spektaklyje įspūdingą piršlės Fioklos Ivanovnos vaidmenį sukūrė Trakų karališkojo teatro režisierė Irena Jocienė, o Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, ilgametis šio teatro aktorius, spektaklyje ,,Vedybos“ sukūręs tingaus ir užsispyrusio jaunikio Ivano Kuzmičiaus (akt. Jonas Vaškelis) geriausio draugo vaidmenį, siautėjo po sceną lyg koks energijos vulkanas, akivaizdžiai įtikindamas Tauragės žiūrovus, kad jis tikrai galėtų ,,bet ką ir su bet kuo supiršti“. Matyt todėl po spektaklio žiūrovai juokavo: ,,Jei šis seniūnas ir darbo reikalus tvarko taip energingai ir uždegančiai kaip kuria vaidmenį scenoje, tai nėra ko ir stebėtis Trakų kultūrinių projektų užmojais bei kitais darbais“. Beje, šiame spektaklyje ypatingai įsimintinas ir įtaigus paties spektaklio režisieriaus Roberto Čutos sukurtasis jūrininko Ževakino vaidmuo. Naivus patiklumas ir nuoširdumas, atviras plepumas, baikštus žvilgsnis, nervingi judesiai, perteikiantys paslėptas baimes ir vidinius jautraus, kuklaus žmogelio kompleksus - viskas taip puikiai apgalvota ir taip techniškai atlikta aktorine prasme, kad kiekvienas Ževakino pasirodymas scenoje buvo sutinkamas jaukiu ir pritariančiu tauragiškių žiūrovų šurmuliu. Panašiai reaguota ir į Duniašką - padavėją, patarnautoją namuose. Duniaškos vaidmenį sukūrusioji Barbora Reinataitė - akivaizdus epizodinio vaidmens reikšmės ir galybės įrodymas: ji ištaria vos keletą frazių, bet vien judesio manieros (įėjimai į sceną ir išėjimai iš jos su ištikimuoju ,,čiupa-čiupsu“), išraiškingi nuobodžiaujančių akių pavartymai ir iškalbingi žvilgsniai bei kitos detalės įtaigiai atskleidžia tokį įspūdingą charakterį, jog taip ir norisi šį personažą parodyti visiems tiems mėgėjų teatrų artistams, kurie kartais vis dar galvoja, kad reikšmingas tik tas vaidmuo, kuriam duota daug teksto“.{jcomments on}
Roberta Malinauskaitė
