Čia aš, Šimas Burbulis. Ir nutik tu man taip, kad šiandien dar turėjau gilintis ir į priešmokyklinio ugdymo vaikų maitinimą. „Galvė“ atliko mažytį tyrimą ir paaiškėjo, kad net čia Trakų rajono savivaldybė „pasižymėjo“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragino visas Lietuvos savivaldybes prisijungti prie bandomojo laikotarpio ir pasinaudoti galimybe gauti finansavimą priešmokyklinio ugdymo vaikų maitinimui „švediško stalo“ principu.

Mes, būrai lietuviai, dažnai mėgstam retoriškai klausti, kada pagaliau gyvensime kaip toje Vakarų Europoje arba skandinavų valstybėse... Kaip mes galime gyventi tokį modus vivendi, jeigu mūsų valdininkai net teoriškai negali mąstyti anapus savos vaizduotės. Štai kas nutinka – situacija Trakuose susidomi televizija ir atvažiuoja pakalbinti valdininkus. Ir tiesiai į kameras kalba dvi čenovnikės, kad Trakų rajonas nedalyvauja, nes pirma, tai yra brangu (aha, o „saviems“ mokyklų direktoriams mokėti daugiatūkstantines išmokas nėra brangu) ir, antra, mūsų rajono valdininkai neįsivaizduoja, kaip užtikrinti tą švediško stalo maitinimą. Tai aš ir klausiu – o „Galvės“ restorane kalėdinis Trakų rajono savivaldybės baliuška vyko ne „švediško stalo“ principu? Ar ne darbo metu, apie rajono reikalus valdininkui nedera galvoti? Bet koks gi paradoksas, bandomajame etape savivaldybė nedalyvauja, tačiau privalomuoju būdu nuo rugsėjo mėnesio pirmos dienos savivaldybė jau dalyvaus ir tipo iš pirmo karto viskas gausis „čiki piki“. 

Pala, pala, o gal 51 savivaldybė iš visų esančių 60-ties dalyvauja tame projekte jau nuo dabar, kad galėtų pasisemti praktikos, pavyzdžių ir dar geriau pasiruošti rugsėjo pirmajai dienai? Dėl to Trakams – kultūros sostinei – dar toloka iki „vakarų“ ir „skandinavų“, nes ten valdininkai prieš kameras neraudonuoja su „lievais“ pasiteisinimais, kad mes šiuo metu neįsivaizduojame, kaip tai reikėtų įgyvendinti. Ten, kur saulė šviečia, kur žmonių gerovės indeksas didesnis, viskas yra kitaip, nes valdininkai viską daro „čia ir dabar“.