Prenumeruokite laikraštį „Galvė“ antram šių metų pusmečiui. Kaina 25 eurai.  

Trakų abiturientų rezultatai velkasi uodegoje

Rajono abiturientai valstybės finansuojamas studijų vietas gali matyti kaip savo ausis
Valstybinius brandos egzaminus Trakų rajono abiturientai stabiliai, metai iš metų, laiko prastai. Iš šešiasdešimties savivaldybių Trakų rajonas užima 55-ą vietą ir per paskutiniuosius trejus metus sugebėjo pasistūmėti vos per vieną vietą.
Švietimo ekspertų teigimu, Trakų rajono savivaldybės administracija turėtų ieškoti galimybių, kaip stiprinti matematikos bei fizikos mokymą ir jaunuolių pasirengimą šių dalykų egzaminams. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei abiturientai nekaip išlaiko matematikos valstybinį brandos egzaminą, jie turi itin menkus šansus gauti valstybės finansuojamą studijų vietą tiek universitetuose, tiek kolegijose. Tad tai turėtų būti ir savivaldybės galvos skausmas. Apie tai turi galvoti ir Švietimo skyrius, ir savivaldybės administracija, ir politikai“, – sako žurnalo „Reitingai” reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė. Tuo labiau, anot jos, Trakų rajonas yra netoli Vilniaus ir Kauno, tad tikrai galima būtų rasti būdų, kaip sustiprinti šių dalykų dėstymą, pritraukiant tiek galbūt vyresniųjų kursų studentus, studijuojančius minėtas disciplinas, tiek jaunų, ką tik studijas baigusių pedagogų.

Elektrėnai nušluostė nosį Trakams
Pagal šių metų laidos abiturientų visų dalykų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, Elektrėnų savivaldybė tarp 60-ies kitų savivaldybių yra 25-oje vietoje. Analogiškame palyginime 2015 m. ji buvo 49-oje vietoje. „Taigi, jei augimas pasikartos ir kitąmet, galėsime teigti, kad šioje savivaldybėje yra daromos išvados ir pasiekimai gerėja. Bet kol kas teigti, ar tai yra dėsningas, ar atsitiktinis šuolis, sunkoka“, – sako J. Kučinskaitė.
Į gimnazijų, geriausiai išmokančių mokinius lietuvių kalbos, sąrašą patenka Elektrėnų „Versmės“ gimnazija. Ji yra 46-oje vietoje ir, palyginti su 2017 m., pakilo beveik dukart.

Trakų rajone matematikos egzamino rezultatai vieni prasčiausių
Tuo metu Trakų rajone abiturientus ugdančios įstaigos mažai kuo turi pasigirti. Tiesa, geriausiai atrodo Trakų gimnazija, kuri užima 7-ą vietą pagal geriausiai informacinių technologijų valstybinio brandos egzaminą išlaikiusiųjų dvyliktokų rezultatus, bei 25-ą vietą pagal fizikos valstybinio brandos egzamino rezultatus. Tuo metu Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija užima 50-ą vietą IT valstybinio egzamino rezultatų lentelėje ir chemijos valstybinio egzamino rezultatais dalinasi 33-35-a vietomis su Jurbarko A.Giedraičio gimnazija ir Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo licėjumi „Forumas”. Pagal geografijos valstybinio egzamino rezultatus Paluknio „Medeinos“ gimnazija užima 24-ą vietą.
Į kitų dalykų geriausiųjų penkiasdešimtukus nei Elektrėnų, nei Trakų rajonų gimnazijos nepateko.
Apžvelgiant visas Lietuvos gimnazijas aiškėja, kad matematikos prasčiausiai išmoksta Trakų, Pagėgių, Joniškio, Neringos ar Kelmės savivaldybėse. Šiose savivaldybėse net 90 procentų jaunuolių iš matematikos valstybinio egzamino gavo mažiau nei 36 balus iš šimto.

Trimestrų pažymiai nekoreliuoja su egzaminų rezultatais
„Ar valstybinių egzaminų rezultatai atitinka trimestrų įverčius, atsakyti sunku, nes mes analizavome visos šalies, bet ne atskirų savivaldybių mokyklų duomenis. Tačiau tendencija yra ta, kad didmiesčių mokyklų mokytojai dažniau rašo žemesnius balus nei rajonų bei kaimo gimnazijų pedagogai. O žirklės skiriasi nuo 1 iki 5 balų“, – sako J. Kučinskaitė. Anot jos, nuo 45 proc. iki pusės visų šalies mokyklų mokinių metinių trimestrų pažymiai visiškai nekoreliuoja su jų valstybinių brandos egzaminų pažymiais. O ir kasmet po keletą procentų buvusių mokyklų „dešimtukininkų“ neišlaiko nuo vienos iki keleto disciplinų bei atvirkščiai – daugybė vaikų yra „nuvertinti“. Štai, kaip rodo Nacionalinio egzaminų centro viešai skelbiami duomenys, net vienuolika 2018 metų laidos abiturientų, turėjusių metiniame trimestre 9-ukus, neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.

Rajono švietimo lyderiai ieško pasiteisinimų

Tikisi, kad pasiekimus pagerins prabangiai įrengtos klasės
„Šiais metais matematikos valstybinio brandos egzamino gimnazijos abiturientų vidutinis įvertinimas yra 27.3, šiek tiek mažesnis už šalies mokyklų vidurkį 34.8“, – į klausimą, kaip vertina matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus, atsakė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Jolanta Martyncevienė, džiaugdamasi ir kitų gimnazijų prastais pasiekimais. Anot jos, dauguma abiturientų siekia aukštojo mokslo, tačiau nesismulkina, ar gavo valstybės finansavimą studijoms. Direktorės nuomone, svarbiausias dalykas siekiant pagerinti mokinių rezultatus yra tai, kad jau dvejus metus gamtos mokslų mokytojai su mokiniais tiriamiesiems darbams ir praktinei veiklai naudoja gamtos mokslų laboratoriją, o nuo šių mokslo metų pradžios matematikos mokymui įkurta 3D klasė, kurioje erdviniam mąstymui ugdyti įdiegti interaktyvūs matematikos mokymosi objektai. „Nuo 2018 metų sausio mėnesio visa gimnazijos bendruomenė kuria „Mąstymo mokyklą“, keičiančią pamokų struktūrą ir mokymosi įpročius. Objektyviai tikimės, kad diegiamos inovacijos ir ateityje užtikrins aukštus gimnazijos pasiekimus“, – sako direktorė. Panašu, kad pirmasis „Mąstymo mokyklos“ pusmetis, po kurio abiturientai ir laikė matematikos egzaminą dar nespėjo pasiteisinti.

Jolanta Martyncevienė

Jelena Ignatovič

Pasiekimais nesidalina
Tuo metu Rūdiškių gimnazijos direktorė Jelena Ignatovič tikina į bet kokius reitingus žiūrinti labai atsargiai, suvokdama, kad tai yra komerciniais tikslais paremtas dalykas, kuris gali turėti tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pasekmių žmonių likimams ir savijautai. „Vertindama savo pasiekimus, kiekviena ugdymo įstaiga labiau pasitiki Nacionalinio egzaminų centro pateikiamais duomenimis ir jo atliktomis analizėmis, o ne komerciniais informacijos šaltiniais. Tačiau NEC pateiktą informaciją gauna tik mokykla. Ji niekur viešai neskelbiama, taip nėra skatinamas lenktyniavimas tarp mokyklų ar reitingavimas, šie duomenys skiriami pačių mokyklų savikontrolei, duomenys aptariami, analizuojami, daromos išvados, planuojamas tobulinimas”, – apie gimnazijos pasiekimus vadovė linkusi nutylėti.
Jos teigimu, mokyklose reitingus kelia ir vienas gabus mokinys. „O jeigu šiam dalykui šių metų laidoje nebuvo gabių mokinių, tačiau kitų dalykų rezultatai puikūs? Tai ar turime iš karto kaltinti mokytojus ar švietimo politikos formuotojus? Ar gali būti vienas užduoties atsakymas su daugybe nežinomųjų? Manau, kad žymiai sunkesnis ir prasmingesnis darbas yra išmokyti visus vaikus, o ne tik gabiausius ar atrinktus. Leiskime mokiniams rinktis, jie supranta daugiau, nei mes manome apie juos. Gyvenimas mūsų vaikus matuos ne pagal egzaminų rezultatus, o pagal jų poelgius. Lietuvai reikia visokių žmonių: ir mokslininkų, ir specialistų, ir darbininkų, ir gerų tėčių, ir mylinčių mamyčių. O mokytojai visiems pasirengę padėti“, – į klausimą, kaip planuojama stiprinti mokinių pasiekimus atsakė Rūdiškių gimnazijos vadovė.

Nesileidžia į kalbas
Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos vadovas Jonas Kietavičius nesivargina vertinti abiturientų pasiekimų ir nesidalina planais, kaip juos būtų galima pagerinti. „Visą apibendrintą informaciją turėtų pateikti Švietimo skyrius“.

Jonas Kietavičius

Dalia Dzigienė

Rezultatai gerėja, tik šiemet prastesni
„Matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai 2015–2017 metais nors ir nežymiai, tačiau gerėjo: mažėjo procentas abiturientų, pasiekusių patenkinamą lygį ir didėjo procentas pasiekusių aukštesnįjį lygį. Tik 2018 metais matematikos rezultatai prastesni už 2017 metų, nes laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinko nemažas skaičius abiturientų, kurie mokėsi matematiką tik pagrindiniu, o ne išplėstiniu kursu. Rinktis matematikos egzaminą paskatino paskelbtos naujos stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos“, – situaciją, kodėl šiemet tokie prasti matematikos valstybinio egzamino rezultatai aiškina Trakų rajono Švietimo skyriaus vedėja Dalia Dzigienė. Jos teigimu, per paskutinius trejus metus savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus iniciatyva atliktas visų gimnazijų veiklos išorinis vertinimas, nustatytos 10 stipriųjų ir 5 tobulintinos sritys, parengti planai veiklai tobulinti. „Esamą situaciją švietimo įstaigose vertiname kaip norimą tobulinti, kad yra galimybių, motyvacijos, būdų ir formų, kurias įgyvendinus pagerės mokinių mokymosi pasiekimai“, – sako Švietimo skyriaus vadovė.

VILTĖ RAMOŠKAITĖ