Praėjusią savaitę, Trakuose, įvyko keletas įsimintinų kultūrinių renginių. Vieni svarbiausių, gegužės 17 d. vykęs Trakų meno mokyklos choreografijos skyriaus apibendrinamasis mokslo metų koncertas ir gegužės 19 d. garsiai nuaidėjusi muzikos ir dailės skyrių absolventų šventė. Šokio skyriaus koncerto vedėja ir Trakų meno mokyklos mokytoja, Ieva Tijūnėlienė, šventės atidarymo metu kalbėjo: „Pasaulis taip sutvertas – akmuo guli, medis auga, o žmogus – juda, eina, bėga. O juk harmoningiausias judėjimas, išlavinantis ne tik kūną, bet ir mintis yra šokis“. Išties, renginys net ir nešokantiesiems galėjo sukelti nostalgiją: žiūrovas galėjo stebėti jau keletą dešimtmečių šokėjus lavinančių, kūrybinio polėkio ir motiniško rūpesčio nepristingančių mokytojų Birutės Mažrimienės bei Vidos Bagdonienės darbo rezultatus. Prie šios garbingos kompanijos prisijungė ir neseniai įsteigto Trakų meno mokyklos, Aukštadvario šokio skyriaus I-IV klasių mokytojos, Ramonos Lapėnienės mokiniai. Koncerto programoje pademonstruota šokių stilių įvairovė, šokėjų gausa bei jų meninis lygis privertė susimąstyti kaip vos trijų šokių mokytojų vadovaujami mokiniai galėjo įgyti tokį svarų žinių bei judesių bagažą. Atsakymas vienas – Trakų meno mokyklos choreografijos skyriuje dirbančių mokytojų profesionalumas. Koncertas, tradiciškai, buvo atidarytas šokiu „Kepurinė“ – stilizuotu lietuvių liaudies sveikinimo šokiu (vad. Birutė Mažrimienė). Pati esu baigusi Trakų Meno Mokyklos choreografijos skyrių, 2006 m., šiandien stebėdama jaunuosius šokėjus tebepamenu mokytojos pasakojimus apie šio šokio svarbą lietuvių liaudies kultūrai, o kūnas ko ne užprogramuotas pamena šio šokio judesius, tad drąsiai galiu teigti, jog dalis žiūrovų „šoko“ „Kepurinę“ savo mintyse ir kartu su „Žvaigždūne“ sveikino vieni kitus. Tolimesnėje koncerto programoje buvo galima matyti klasikinio šokio numerius, kuriuos „apšildė“ ir tinkamą šiam šokio stiliui nuotaiką sukūrė Trakų meno mokyklos fleitų duetas – Justina Masiukaitė ir Rūta Ribikauskaitė. Mažieji R. Lapėnienės šokėjai padovanojo žiūrovams klasikinio šokio etiudą „Tekmė“, o V. Bagdonienės vadovaujamos ketvirtokės, Viktorija Dzengo ir Dovilė Jakubauskaitė užbūrė auditoriją variacija iš Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji Gražuolė“. Susipažinę su visų šokių pagrindu, klasikiniu šokiu, keliavome toliau bei turėjome galimybę išvysti kitų tautų tradicinius šokius. Meno mokyklos mokytojos, Ieva Tijūnėlienė ir Rasa Mikiškienė, kartu su mokine Dalia Kančyte pasirūpino tinkama atmosfera: atliko Karlos Gardeli „Tango“, o K. Mikiškos vadovaujamas ansamblis – „Jurgelinitą“. Šokėjai suko „Škotišką polkutę“, Country stiliaus šokį, „Tarantelą“. Susipažinę su kitų tautų šokiais, galėjome atsigręžti ir į lietuvių liaudies šokį. Renginio vedėja kalbėjo: „Didžiuojamės, jog Trakų meno mokyklos mokiniai, greta klasikinio bei kitų tautų šokio meno, puoselėja ir lietuviško tautinio šokio tradicijas“. Tęsiant renginio harmoniją, pajausti tautinės muzikos ir šokio dvasią kvietė K. Mikiškos vadovaujamas ansamblis, sugrojęs F. Bajoro „Jurginėlį“ bei J. Juozapaičio „Polkutę“. Atsakui į tai buvo sušokta: „Ragučiai“, „Pelėda“, „Čir vir vir pavasaris“, „Putpelių pyragas“, „Talkašokis“, „Čeverykai“, „Paukštininkų Polka“ ir „Gailingis“. Renginio pabaigoje Ieva Tijūnėlienė džiaugėsi: „Šią vasarą, Moksleivių dainų šventėje mūsų rajoną atstovaus net trys Trakų meno mokyklos šokių grupės: 2 Vidos Bagdonienės jaunučių grupės bei programos vakare – Trakų meno mokyklos kolektyvas „Žvaigždūnė“, vadovaujamas Birutės Mažrimienės“. Tai yra didelis įvertinimas mūsų kolektyvams ir jų vadovams, o taip pat didžiulė atsakomybė. Negalėjau praleisti pro akis fakto, jog dalis šokėjų kostiumų yra tie patys, kuriuos ir mes, prieš dešimt metų, esamę vilkėję... O juk šokėjų sceninis įvaizdis yra tiek pat svarbus kaip ir jų demonstruojama programa. Šokio skyriaus koncertas įvyko Trakų kultūros rūmuose, o gegužės 19 d. Trakų meno mokykla kvietė į „Trakų Galvę“, kurioje vyko dailės skyriaus absolventų darbų paroda bei muzikos skyriaus mokinių koncertas. Vietų psichogeografija kardinaliai priešinga viena kitai: Trakų kultūros rūmų „šaltos“ sienos ir tamsi erdvė nublanko lyginant su saulėta ir jaukia „Trakų Galvės“ erdve. Kalbant apie meno kūrinių eksponavimą, šios savybės yra itin svarbios, deja, Trakų kultūros rūmuose dar nėra įrengtos ekspozicinės erdvės, pritaikytos kokybiškam vizualiųjų menų eksponavimui. Trakų meno mokyklos direktorė Neringa Mišeikienė pamena „Trakų Galvę“ pamilusi „Trakų Fanfarinės savaitės“ renginių metu, o mąstant apie muzikos ir dailės skyriaus baigiamuosius koncertus ir diplomų teikimo šventę, įsivaizdavo ją šioje atmosferoje. Renginio dieną, tik įžengus į „Trakų Galvę“ buvo juntama pakili nuotaika: pirmajame aukšte lankytojus pasitiko klasikinės muzikos garsai ir dailės skyriaus absolventų darbai. Paroda stebino žanrų įvairove: tapyba, grafika, keramika, skulptūra bei naudotų medijų gausa: plastikas, tekstilė, medis, molis. Šiais metais dailės skyrių baigė 12 mokinių. Dauguma iš jų – nacionalinių ir tarptautinių parodų ir konkursų dalyviai bei laureatai. Muzikos skyrių šiais metais baigė 21 muzikantas, jų kūryba taip pat reikšmingai įvertinta tiek nacionalinių, tiek tarptautinių koncertų ir konkursų metu. Kone kiekvienas iš žengusiųjų į sceną yra bent vieno, o dažnu atveju, įvairių konkursų laimėtojai. Jaunieji muzikantai prieš lipdami į sceną neslėpė, o galbūt ir negalėjo nuslėpti savo jaudulio, suprantama, juk meno mokyklos baigimas – reikšmingas įvykis jų gyvenime, kiekvienam norėjosi sugroti taip sėkmingai, kaip jie sugeba. Šiluma spinduliuojančiomis bei absolventus drąsinančiomis akimis į sceną lydėjo ir jiems akomponavo Trakų meno mokyklos mokytojai. Šokio ir vizualiųjų menų renginiai stebino žanrų bei technikų įvairove, nuo jų neatsiliko, o galbūt ir pralenkė, muzikos skyriaus koncertas, kuriame klausytojas galėjo išgirsti daugiau nei dešimt rūšių instrumentų skambesį bei jų tarpusavio sąveikas. A. Kačanausko ir S. Šiaučiulio kūrinį „Prie Nemunėlio“ birbyne atliko Ignotas Gruodis; M. Aleksanders „Pavasario džava“ akordeonu skambino Ugnė Žilionytė; J. S. Bach „Sonatos Es-dur II d.“ fleita atliko Elena Buivytė; G. F. Handel „Sonatos I, II d.“ saksofonu atliko Laurynas Tumėnas; Ž. J. Arban „Briliantin fantazija“ trimitu grojo Auktumis Valiokas bei V. A. Mozart „Variacijos“ flugelhornu atliko Eikintas Valiokas. Taip pat renginio dalyviai turėjo galimybę išgirsti švelnaus vibrafono (Domas Drazdauskas) bei grėsmingo fortepijono (A. Kvasytė) sąskambį, lyg magija apkerėjęs koncerto lankytojus. Smuikininkų bei saksofonininkų ansambliai taip pat atėmė žadą ne vienam klausytojui. Dėkojame muzikantų mokytojams: K. Mikiškai, R. Mikiškienei, J. Orlovskytei, V. Kaziulytei, N. Vasiliauskienei, R. Čiupkovui, T. Botyriui, T. Lukošiui, I. Tijūnėlienei, A. Mišeikiui ir N. Mišeikienei. Trakų meno mokykla neabejotinai, rajone, viena reikšmingiausių meninio ugdymo teikėjų, kompensuojančių meninio ugdymo stygių vidurinio lavinimo programoje. Trakų meno mokyklos bendruomenė (mokytojai, mokiniai, administracijos darbuotojai ir jų priešakyje direktorė) demonstruoja nepalaužiamą vienybę, bendros vizijos matymą – meno pagalba reikštis, tobulėti bei komunikuoti. Meno mokykloje vaikai ir jaunimas yra lavinami įvairiapusiškai. Mokiniams sudaromos galimybės lankyti visų skyrių programas, tokia mokyklos politika skatina įvaldyti ne tik vieną meno žanrą ar techniką, tačiau per įvairias menines raiškas ieškoti savirealizacijos galimybių, analizuoti Lietuvių bei kitų tautų kultūrą, papročius bei filosofiją.

EVELINA ŠUSCICKYTĖ