Čia aš, Šimas Burbulis. Iki Seimo rinkimų dar geras pusmetis, bet rajono politikos fauna jau skleidžiasi kartu su pavasariu ir pamažu aiškėja pirmieji kandidatų į parlamentą kontūrai.

Konservatoriai – pirmoji kregždutė

Pirmieji prie starto linijos atsistojo tie, kurie atrodė, kad bus užsikonservavę. Bet ne, pirmieji lošti atvirom kortom pradėjo. Gal dėl to, kad partijos Trakų skyriaus branduolį sudaro buvę liberalai Jonas Kietavičius, Vygandas Lenkausas ir Darius Mechovskis. Kažkada surengė galvų skerdynes oranžinėje partijoje, nepasidalino vietos po saule Jonas su Edita, neprisimatavo vieną karūną ant dviejų, tai va ir rezultatas. Tad Lentvario Parapijos namuose surengė ex – liberalai – dabartiniai konservatoriai kuklų suvažiavimą ir jame patvirtino, kad į Seimo rinkimus nuo Trakų kraštų kandidatūrą kels buvęs teisėjas ir dabartinis seimūnas Stasys Šedbaras. Kaip ir nieko bendro ponas Šedbaras su Trakų rajonu neturi, nelabai kas jį pažįsta, išskyrus ištikimiausias beretes, kurios visada balsuoja tik už „konservus“. Gal dar praplės savo elektoratą ir įtrauks porą atvykėlių su tubeteikom, kuriems labai patinka lietuviškų tradicijų saugojimas. Žodžiu, manevras dėl tokio kandidato neaiškus, bet garsi pavardė gali padaryti savo. Juk konservai visada turėjo tokią savybę kokį nors broilerį parašiutu nuleisti į partiją ir sakyti, kad visi dabar turi mylėti ir garbinti tą personą. Kregždutės jaučiasi atsipalaidavusios ir labai jau pasitiki sociologinių tyrimų prognozėm. Ne tie laikai, dabar už pinigus bet kokius reitingus galima pabraižyti.

Liberalų senoji nomenklatūra

Pagal visą logiką į vienmandatę liberalai turėtų kelti Trakų skyriaus lyderį Editą Rudelienę, bet jie bijo, nes žino, kad tada Šimas Burbulis juos užtrolins, kad kam tada ponia Rudelienė į merus ėjo, jeigu ji nesiruošė visos kadencijos bendruomenei ištarnauti. Tipo ką, vėl dėl jos leisime biudžeto pinigus ir rengsime pirmalaikius mero rinkimus rajone? Bet pastaruoju metu pastebėjau, kad Seimo narys nuo liberalų Jonas Liesys labai dažnai rajone pradėjo majačintis. Visą kadenciją jo nei garso nei kvapo nesigirdėjo, nei kažkokius įstatymus pats inicijuoja, nei iš tribūnų kokias kalbas deklamuoja. Kiek LNK laida KK2 parodo kažką apie jį, tiek ir žinom, kad toks šlaistosi Seime. Bet vien šiemet rajone jau įvyko futbolo turnyras LR Seimo pirmininko pavaduotojo Jono Liesio taurei laimėti. Jau spėjo Seime surengti mūsų kraštietės menininkės Lilijos Valatkienės parodą „Mistiškas vanduo“ (aha, tikra mastika, va taip vat politikai meno žmones ir įsiurbia į niekingas intrigų pelkes). Veda rajono gyventojams ekskursijas po Seimo patalpas ir visaip kitaip tarsi Feniksas iš pelenų atgijęs visiems po kojomis šmėžuoja. Galite patys užeiti į pono Liesio facebook profilį ir pamatyti tai. Ir ką reiškia visas šis farsas? Kad vakarietiškame liberalų fronte nieko naujo, nes čia ir toliau pirmais smuikais groja senoji nomenklatūra. Į Seimą greičiausiai vienmandatėje kandidatuos būtent Jonas Liesys, 1952 m. gimimo. Liberalų Trakų skyriaus pilkasis kardinolas, jau buvusi komjaunimo sekretorė, atsivertusi liberalė Nijolė Lisevičienė viską numatė, kad jaunimo negalima prileisti prie sprendimų priėmimo. Dar per anksti. Kaip sakant, galioja sava kastų sistema. Kad ir protingas, kad ir išsilavinęs partijos jaunimas, bet jis savo ištikimybę partijai turi įrodyti nuolatiniu skrajučių nešiojimu. Dėl to taip ir yra, kad partijoje senus mamutus stumia į priekį, o jaunieji drambliukai iš paskos jiems šikpuodžius nešioja. Neprapuls ir madam Rudelienė, nes ją aukštu numeriu pastatys į daugiamandatę pagal partijos sąrašą ir ji vilsis, kad jos sena svajonė pakliūti į Seimą vis vien virs realybe. O savo rinkėjams, kurie už ją atidavė balsą per mero rinkimus, ji pasiteisins paprastai: „soriukas, chebryte, nieko asmeniško, tai tik biznis“. Ir šito momento labiausiai laukia ponai Vilkauskas ir Kietavičius, nes jie savo sėdmenim jaučia, kad atsilaisvinus mero kėdei jie turi realiausius šansus pakovoti dėl mero posto. Aišku, jeigu Šimas Burbulis nepasimaišys.

Socialistinė raudonoji rožė

Socialdemokratų rožė dar nevysta, bet ir iš jos žiedlapių nelabai tą prabangų jaunystės eleksyrą išspausi. Partijos jaunimas (Šarūnas Ūsas, Jolanta Abucevičienė), kuris dar partiją galėjo traukti, seniai pabėgo, todėl teks verstis vidiniais resursais. Po savavaldybės tarybos rinkimų ponas Kęstutis Vilkauskas labai jau ryžtingai pasielgė nuėjęs į tarybą ir atsisakęs Trakų seniūno posto. Galėjo būti toks pats naglas kaip Lentvario seniūnas, kuris neatsisakė posto. O dabar ponas Vilkauskas turbūt nagus graužiasi, nes aukšto rajono valdininko duona skalsesnė nei paprasto ūkvedžio Trakų istoriniame muziejuje. Tas atsispindi ir jo melancholijos strėlėm pervertoje poezijoje. Štai vienas iš paskutinių jo eilėraštukų, pasidalintų facebook: „mums reikėjo Prometėjo, bet vėl tapome vergais. Ir žmogaus vidaus galybė lyg galaktika kita“.  Va tokia Trakų rajono opozicija – laisvos Lietuvos disidentai, kurie tiesiai per aplinkui kritikuoja valdžią sėdėdami kitoj galaktikoj. Aš manau, kad poniai merei gyliai nusispjauti, kad tas posmas apie neišsipildžiusį Prometėją yra aliuzija į ją ir jos valdymo metodus (arba metodų nebuvimą). Ji net „Like“ paspaudė po posmu. Ji moka atvirai parodyti, kad nesupranta, kas čia įvyko. Socialistai savo rikiuotėje dar turi tokį ex – Trakų komisarą Nerijų Šiaulį. Irgi neseniai facebook jis kėlė būties klausimus, panašius į kandidatūros kėlimą į Seimą. Ponas ex – komisaras irgi turi savotišką valdžios kritikavimo manierą. Prieš kelias dienas jis dėjo nuotraukas su duobėtais rajono keliais ir mokė žmones kaip paduoti savivaldybę, kurią jis atstovauja taryboje, į teismą. O aš visada galvojau, kad taryboje žmonės renkasi spręsti, kaip tuos kelius lopyti. Ponas Ex – Rex davė „fas“ komandą vairuotojams atakuoti Kvedaravičiaus vadovaujamą savivaldybės administraciją pretenzijom. Dar misteris Šiaulys vadovauja tarybos Antikorupcinei komisijai. Bet duomenų, kad ta komisija būtų susirinkusi nors kartą spręsti klausimus, nėra. Matyt, viskas rajone yra skaidru... Dar mačiau, kad aktyviai pradėjo reikštis ir socialistų idėjinis guru Pranas Surintas. Aiškino jis, kad visos partijos sėdi teisiamųjų suole, o jie, Brazausko palikuonys, labai šventi. Ir tik pyst ant tų žodžių krenta negyva stumbro patelė nuo Brazausko nomenklatūrinio medžiotojų būrelio sėbrų. O piniginę baudą davė tokią, kokios net prokurorai nereikalauja iš teisiamų partijų. Pasirodo, kad iki šiol visi svarbiausi valstybės reikalai yra sprendžiami medžioklėje gerai apšilus. Bet ponas Surintas, LR Konstitucijos žinovas, nors jau perkopęs penktą dešimtmetį, bet vis dar kaip mažas vaikas tiki, kad politikoje galioja aukšti moralės dėsniai ir įstatymai.

Jeszcze Polska nie zginęła  

Su rajono lenkų partija viskas aišku. Tai – nykstanti fosilija, nes inteligentiškas rajono lenkas jau pagavo kampą, kad viską, ką jis pasiekė šiame gyvenime, tai ne dėl rajono lenkų politikų nuopelnų, o dėl to, kad kokia ta Lietuva bebūtų, bet visiems čia starto galimybės suteikiamos apylygės (nekalbu apie partiečių sodinimą į šiltas vieteles). Mūsų krašto lenkai jaučia, kad įsisegus Georgijaus juostelę Vakarų Europoje net iki Berlyno nenužygiuosi. Bet pan Narkiewicz mes visus savo resursus ir vėl bandys pakliūti į Seimą. Juk dar ne visuose furšetuose ir banketuose sudalyvauta, dar ne visos vyšnaitės nuo tortų nuimtos, dar ne visoms moterims komplimentai pasakyti... Toliau į viešumą lys visokie kompromatai apie lenkų nepotizmo mastus, apie savų sodinimą į gerus postus. Pavyzdžiui, Trakų rajono merės pavaduotoja Marija Puč po savo globos sparneliu laikė tokią Aliona Urban, kuri buvo mero patarėja. Ponia Urban turi vyrą Valdemar Urban, kuris iš karto pradėjo darbuotis LR Vidaus reikalų ministerijos kancleriu, kai tik lenkus pakvietė į koaliciją. Taigis taigis, mūsų kraštas gali džiaugtis ne tik turimais ministrais, bet ir kitais aukštais politiniais postais. Mūsų krašto lenkų politikai turi tokią savybę didžiuotis kokiais nors postais, nes galvoja, kad tai kažkokia privilegija ar nepasiekiamas pasiekimas. Tokioje žemiškoje proletariato šnektoje dar galima išgirsti pokalbius, kur du lenkai matuojasi falais, kieno vaikas geresnis: „mano vaikas išvažiavo studijuoti į Varšuvos universitetą“. O kitas atsako: „cha, o maniškė dirba MERO PATARĖJA!”. Tada pirmas papildo: „oho, turbūt labai protinga, kad tokį postą užimą!”. Bet Burbuliui knieti pasakyti: „jo, jo, nuo skrajučių nešiojimo, plakatų klijavimo ir ištikimybės partijai deklaravimo staiga „protinga“ patapo. Karoče, lenkai bandys Seimo rinkimuose dalyvauti, kad kažkas ir toliau galėtų gauti Seimo nario algą, įdarbinti gaują saviškių seimūno pagalbininkais, padėjėjais, visuomeniniais patarėjais, nes jiems dar atrodo, kad tai kažkoks nerealūs ir važnas statusas, padėtis visuomenėje.

Žalieji kolūkiečiai

Karbauskio kolchoznikai savo kandidatūrų Trakų rajone neatskleidžia, bet kova turėtų užvirti, nes traktoristai, gyvenantys iš ES išmokų žino, kad Briuselis nori jiems kranelį prisukti, todėl jiems labai reikia išlaikyti valdžią. Priešingu atveju, estafetę perėmę konservatoriai greitai pradės parlamentinius tyrimus, o ūkininkai tuos kryžius, kuriais visus Lietuvos laukus apsėjo, galės sau ant kaklo pasikabinti ir nusiskandinti. Valstiečiai puikiai įvaldę viešuosius ryšius ir aukos vaidmenį. Ypač man patiko jų bajeris su Premjero žmonos įdarbinimu Orlen bendrovėje. Visi oponentai ir juos aptarnaujantys žurnalistai ant kabliuko pasimovė, kad tipo štai „Svernas“ rodo nepagarbą. Bet išsižiūrėkime geriau: žmona įdarbinama paprasta apskaitininke už 900 eurų, „Svernas“ atseit tą pačią dieną papildo savo interesų deklaraciją (nors taip politikai niekada nedaro), o žurnalistas atseit tą dieną sėdėjo prie VRK duomenų bazės ir netyčia pamatė tuos pokyčius deklaracijoje. Burbulis mano, kad tai buvo gerai surežisuotas spektaklis, o jo scenaristais buvo patys valstiečiai. Kokį efektą ši žinia sulaukė visuomenėje? Būtent, paprasti piliečiai pradėjo gailėtis „Skverno“, nes tikrai – „ką žmona negali dirbti net ir paprasto darbo? Ko Jūs ir vėl užsipuolėte vargšą žmogų?, Ko Jūs prikibote dėl to asfalto? Ką nematote, kad kelią taiso būtent tada, kai premjeras atostogauja?“. Man patinka, kad prieš rinkimus viešieji ryšiai įgauna daug atspalvių ir „juodųjų technologijų“ variacijų. O tie, kurie panašūs į kaimiečius – valstiečius, demonstruoja puikų viešųjų ryšių supratimą. Todėl nei kiek nenustebsiu, jeigu Seimo rinkimuose kolūkiečiai liks bent jau antri ir vėl formuos koaliciją.

Kiti marginalai

Oj, bus visokių dar kandidatūrų kėlimų, visokio plauko fruktų pamatysim. Ir iš viso to marmalo būtent Darbo partija bei jos galima kandidatė Trakų rajone Gelena Drungelienė gali nustebinti ir pakovoti dėl vietos Seime. Iš serijos, kur du pešasi, trečias laimi. Jeigu gerai paruoš programą ir strategiją, tai tikrai sumaišys kortas daug kam. Dabar skubu į Užgavėnes, prisižiūrėti šventiškais pasipuošusių žmonių su pasigamintomis kaukėm. Per rinkimų laikotarpį bus taip, kad žiūrėsim kandidatui į veidą ir matysim tik kaukę.

Rimanto Valeikio karikatūra.