Prenumeruokite laikraštį „Galvė“ antram šių metų pusmečiui. Kaina 25 eurai.  

Trakų rajono pašaliuose gyvenantis jaunimas – ne prioritetas

Jaunimo politiką formuojantys valdžios atstovai aiškina, kad mažuose miesteliuose ir juo labiau kaimuose nėra aktyvaus jaunimo, todėl ir jaunimo centrų jiems nėra. Tačiau aiškėja, kad ne tik patalpų jaunimui trūksta, bet ir darbuotojų nėra.

Jaunimo politika Trakų rajone rūpinamasi tiek, kiek politikams jaunimas gali teikti naudos. Tad, panašu, kad aktyviausiai veikia įvairios jaunimo organizacijos, sukurtos po partijų sparnu. „Štai prašau, Jaunųjų konservatorių lygos Trakų skyriaus renginys –„Pilietiškumo mokykla 2018 Trakai“. O dauguma klykia, kad jaunimas niekur nedalyvauja, kad jiems niekas nerūpi, bet deja“, – politinio prieskonio turinčiais komentarais „Galvės“ laikraščio FB paskyroje dalijasi Edvinas Ščigla. Kita mamytė irgi, matyt, paraginta partijos, elektroniniu paštu „Galvės“ redakciją informuoja, kad nespėja sugaudyti, kuo užsiima jos paauglė dukra.

Tačiau su jaunimu dirbantys ar bandę dirbti žmonės, turi kitokią nuomonę, bet nesijaučia pakankamai drąsūs viešai apie tai prabilti. Trakų rajone žmonės bijo viešai kritikuoti bet kokią situaciją. Ypač tie, kurie dirba savivaldybės struktūrose. Net Aukštadvario, Rūdiškių, Paluknio seniūnai per dvi savaites nesugebėjo papasakoti, kaip gyvena jaunimas jų seniūnijose, kurioms valdžia nėra tokia dosni ir nekuria erdvių jaunimui. Į „Galvės“ užklausas raštu nebuvo jokios reakcijos.

Valdžia nesibodi į savo nuopelnų sąrašą įtraukti ir ne savo pasiekimus

Trakų rajone iš viso veikia vos du atviro darbo su jaunimu organizacijos padaliniai. Tai Lentvario jaunimo centras ir Trakų atvira jaunimo erdvė. Viename centre dirba vienas darbuotojas, kitame – du, tačiau ir jų darbo krūvis nesudaro net pilno etato, o tai, anot ekspertų, tiek Lentvaryje, tiek Trakuose – lašas jūroje. Užtikrinti kokybišką darbą su tokiais pajėgumais – praktiškai neįmanoma, nors poreikis didžiulis.

Be kita ko, Trakų rajono savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorius Vygandas Kieras nesibodi savivaldybei prirašyti ir Aukštadvaryje veikiantį jaunimo centrą, tačiau jam sukurti ir gyvuoti savivalda nepajudino nė piršto. Jo vadovė Gerda Revenkienė pasakoja, kad Maltos ordino pagalbos tarnyba centrą išlaiko iš savo, rėmėjų ar projektinių lėšų, tačiau jų dažnai nepakanka, juk reikia išlaikyti ne tik patalpas, kuriose galėtų rinktis jaunimas, bet ir bent vieną darbuotoją, kad būtų užtikrinamas kokybiškas darbas su jaunimu, kitos priemonės.

Gali naudotis sėdmaišiais

Tuo metu Rūdiškėse puikuojasi puikiai įrengtas kultūros rūmų pastatas. Čia ne visos erdvės išnaudotos, tačiau vietos jaunimui neskirta. Darbuotojo darbui su jaunimu taip pat nėra.

 

 

Trakų rajono jaunimo reikalų lyderis
Vygandas Kieras įsitikinęs, kad
rajone atsižvelgiama į visus jaunimo
poreikius, nepaisant to, kad šiuo
metu nemažai tarybos narių jau seniai
nebedirba rajono organizacijose
ir yra nutolę nuo jaunimo problemų.

 

 

 

 

Už Trakų rajono jaunimą atsakingas V. Kieras nemato tame problemų. Rūdiškių biblioteka yra atvira kasdien, o čia atėję jauni žmonės, pasak jaunimo politikos formuotojo, gali naudotis sėdmaišiais, planšetėmis, interaktyvia lenta, kompiuterine įranga ir knygų fondu. V. Kieras įsitikinęs, kad jaunam žmogui daugiau nieko ir nereikia.

Investavo į sienas – pamiršo investuoti į darbuotoją

Onuškyje situacija dar paradoksalesnė. Vos prieš keletą metų savivaldybė paklojo daugiau nei 3 tūkst. eurų jaunimo erdvės įkūrimui seniūnijos pastate. Už skirtus pinigus buvo nupirkti baldai, sėdmaišiai, bet veikla su jaunimu taip ir neprasidėjo. Mat skyrus pinigus baldams, buvo pamiršta, kad dar reikia skirti lėšų bent jau vieno darbuotojo atlyginimui, kuris imtųsi dirbti su jaunimu.

„Patalpa jaunimui Onuškyje buvo įkurta 2015 metais, kai miestelyje buvo daug aktyvaus jaunimo, kuris aktyviai atstovavo Onuškį rajono jaunimo renginiuose ir išreiškė poreikį turėti patalpą aktyviai veiklai. Savivaldybė atsižvelgė į jaunimo prašymą ir skyrė 10 tūkst. litų finansavimą jaunimo erdvės įkūrimui. Dalis skirtų lėšų buvo panaudota medžiagoms ir priemonėms, reikalingoms remontui, įsigyti. Patalpas įrengė Onuškio seniūnijos darbininkai ir visuomeninę veiklą šioje seniūnijoje atlikę asmenys. Paveikslą ant sienos nutapė (padovanojo) gabus dailei Onuškio seniūnijos jaunimo atstovas. Kita dalis lėšų buvo skirta baldų: staliukų, lentynų, sėdmaišių bei kanceliarinių reikmenų, sporto prekių, projektoriaus įsigijimui“, – kaip buvo rengiama erdvė jaunimui pasakoja Onuškio seniūnė Zita Aniulienė.

Seniūnė prisimena, kad prieš keletą metų, įrengus patalpas, rinkdavosi daug aktyvaus jaunimo, vykdavo videofilmų, krepšinio varžybų peržiūros, jaunimas noriai sportavo. Tuometiniai aktyvūs mokiniai baigė mokyklas, išvyko mokytis ir dirbti kitur. Dabar neva situacija pasikeitė ir miestelyje jaunimo mažiau. „Jaunimo erdvės patalpos buvo ir yra naudojamos, seniūnijos prižiūrimos. Kadangi yra poreikis sportuoti, patalpos, jaunimo iniciatyva, papildytos sportiniu inventoriumi – treniruokliais. Vakarais, tris arba keturis kartus per savaitę, atsižvelgiant į poreikį, jaunimas renkasi sportuoti. Galimos ir kitos veiklos, tačiau jaunimo mažėja. Tarp jaunimo nėra lyderių, norinčių organizuoti veiklas, kurti projektus, aktyviai dalyvauti rajono jaunimo renginiuose. Bendraujame su jaunimu. Esame atviri visiems jaunimo pasiūlymams, pasiruošę tartis ir padėti“, – sako seniūnė. Tačiau pokalbiui pakrypus apie darbuotoją, kuris būtų atsakingas  už veiklą su jaunimu, paaiškėjo, kad jo nėra. Ir nors seniūnė bando aiškinti, kad dabar jaunimas Onuškyje neaktyvus ar jo tiesiog nebelikę, tačiau pripažįsta, kad atskiras darbuotojas reikalingas.

Nepaisant drastiškai mažėjančio jaunuolių skaičiaus visgi seniūnė mato tokio darbuotojo poreikį ir žada ateityje jį turėti. Tik neaišku, ar norai virs realybe, nes tam reikia savivaldybės palaiminimo ir skirti pinigų. O jaunimo lyderis neįžvelgia tokio darbuotojo poreikio.

Paneigia kalbas, kad jaunimo kaime nėra arba jis nieko nenori

Savivaldos bandymus įtikinti, kad mažesniuose rajono miesteliuose nėra jaunimo arba jis neaktyvus, todėl ir erdvių jiems poreikis minimalus, bando paneigti patys jaunuoliai. Pavyzdžiui, Bagdanonyse gyvenantys jauni žmonės nesupranta rajono valdininkų tokių pasiaiškinimų ir tikina, kad seniūnijose gyvena daug jaunų žmonių, tačiau organizuoti veiklas gana sudėtinga, nes nėra elementarių patalpų, kur galima būtų rinktis. „Pavyzdžiui, Bagdanonyse jaunimo daug, o veiklos nulis. Vasarą patys pasistatėm krepšinio lentą šalia buvusios parduotuvės, išsivalėm maudyklą, nes buvo užleista. O žiemą neturime jokių patalpų, kur galėtume rinktis. Buvo mokykla, bet ir tą pardavė“, – pasakoja Bagdanonyse gyvenantis jaunuolis.

Miestelių jaunimui dar labiau nei miesto vaikams reikia paskatinimo

Aukštadvaryje įkurto maltiečių jaunimo centro atstovė G. Revenkienė teigia, kad jaunimo miestelyje yra nemažai ir jie tokie pat gyvi, iniciatyvūs bei reiklūs, kaip ir miestuose, tik mažiau drąsūs. „Todėl dar labiau reikia juos skatinti integruotis, suteikiant informaciją, pavyzdžius, kontaktus, pritaikant aplinkybes, padedant rasti vietas kūrybiškumui ir laisvei pasireikšti. Jaunimo kiekis dar nenusako paslaugų jaunimui poreikio didumo. Vienas paskatintas mažo miestelio jaunuolis gali nuveikti ateityje daugiau, nei penki didelio miesto jaunuoliai – juk niekad nežinome nepabandę, neinvestavę, netikėdami, neskatindami, nepalaikydami.

 

 

 

Gerda Revenkienė, maltiečių Aukštadvaryje
įkurto jaunimo centro
vadovė, sako, kad mažuose miesteliuose
tokie centrai yra dar reikalingesni,
nei dideliuose miestuose.
AUKŠTADVARIO JAUNIMO CENTRO NUOTR.

 

 

 

Be kita ko, Trakų rajono policijos komisariato pateikiama paauglių nusikaltimų statistika įrodo, kad jaunuolių chuliganizmas ir įstatymų pažeidimas rajone yra opi problema. Komisariato viršininkas Sigitas Šemis pastebi, kad jaunuoliams trūksta užimtumo.

 

Viltė RAMOŠKAITĖ

Tęsinys kitame numeryje