„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!“ Luk. 1,43.
Trakų viešoji biblioteka kviečia jungtis prie bibliotekos tinklalapio ir susipažinti su jau antra virtualia paroda iš ciklo, skirto Trakų Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos 300-osioms vainikavimo metinėms.
Pirmoji virtuali ciklo paroda buvo skirta Trakų bazilikos, paveikslo istorijai, paveikslą išgarsinusiems stebuklams (prieinama ir šiuo metu!), antroji – paveikslo sekiniams ir Trakų Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, vaizdiniams senojoje literatūroje. Tikima, kad pirmąjį Švč. Mergelės Marijos atvaizdą yra nutapęs Šv. Lukas. Šį atvaizdą pati Mergelė Marija pagyrusi ir palaiminusi, kartu palaimindama paveikslų tapytojus bei žiūrovus. Seniausieji, stebuklais garsėjantys, Šv. Luko teptukui priskiriami Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos atvaizdai ir vėlesnės jų kopijos-sekiniai išlaikė tą pirmųjų ikonų galią ir plito krikščioniškajame pasaulyje, tikintis Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, gailestingumo, pagalbos, apsaugos, užtarimo...
Pirmasis LDK stebuklais pagarsėjęs paveikslas buvo Trakų Dievo Motinos paveikslas, kurio kopijos-sekiniai iš Trakų plito Lietuvoje ir už jos ribų, tad virtualios parodos lankytojai galės išsamiai susipažinti su atvaizdo kaita amžių bėgyje, pradedant XVII a.–XVIII a. (S. Monkevičiaus, J. Drevso L. B. Strachovskio, Trakų bazilikos procesijų altorėliu ir kt.) sekiniais-kopijomis Lietuvos bei Latvijos (Agluona, Ryga) šventovėse ir baigiant mūsų laikais sukurtais atvaizdais – plaketėmis, medaliais, medalikėliais, Motoko Suenaga (Japonija) ekslibrisu. Seniausias žinomas Trakų Mergelės Marijos, Dievo Motinos, atvaizdas-iliustracija literatūroje – Simono Mankevičiaus (Szymon Mankiewicz) leidinyje „Trakų parapijos bažnyčia, Švenčiausios Dievo Motinos Mergelės Marijos stebuklai“ (Kosciol Farski Trocki Cudami Przenajswiętszej Bogąrodzicy Panny Maryey Objasniony), išleistame Vilniuje 1645 m., Bazilijonų spaustuvėje. Įdomu tai, kad Ryga ir Agluona š. m. rugsėjį sulauks popiežiaus Pranciškaus vizito, o šiam vizitui Latvijoje skirtame logotipe – Agluonos Marija su kūdikiu iškilusi virš Latvijos žemėlapio kontūro.
Antra parodos tema skirta Trakų Mergelę Mariją šlovinančiai senajai XVII-XVIII a. literatūrai. Pirmasis savo kūryboje šlovinęs Trakų Mergelę buvo Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640 m.) – jėzuitų poetas, Vilniaus akademijos profesorius, teologijos daktaras, popiežiaus Urbono VIII vainikuotas laurų vainiku, karaliaus Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininkas. 1622 m. pavasarį (?) Sarbievijaus sukurtame keturių epodžių cikle (lotynų k.) apdainuojama padėkos procesija į Trakus (dalyvavo ir Sarbievijus!) už pasiektą pergalę prie Chotino (1621 m.) – Keturios Mergelės Motinos mylios arba „Vieša iškilminga procesija į dieviškosios Mergelės Motinos Trakų bažnyčią“ („Quattuor leucae Virginis Matris seu publika ac solemnis ad aedem Divae Virginis Matris Trocensem processio). Ketvirtoji mylia, arba Trakai: „...štai išnyra Trakų/Bokštai ir kalva, mylima Mergelės,/Miesto vidury pasirodo aukštas/Bokštas bažnyčios <...> Kas regėjo, kaip ant balčiausio kaklo/Plaikstosi plaukai palaidi, Mergele,/Matė, kaip rausva nusidažo bronza/Rūbas karaliaus <...> Menėmis žvaigždžių kai Mergelė žengia,/Rodos, kad dangaus kariauna žygiuoja,/Griaudžiant triumfui...“ (Motiejus Kazimieras Sarbievijus „Lemties žaidimai – Ludi Fortunae“, poezijos rinktinė, Vilnius, 1995 m., vertė Ona Daukšienė). Daugiau apie tai ir 2018 m. Trakų baziliką bei jubiliejinius renginius lydinčias aktualijas – www.trakubiblioteka.lt.
Ruošiant virtualią parodą semtis idėjų paskatino menotyrininkės dr. T. Račiūnaitės monografija „Atvaizdo gyvastis“ (Švč. Mergelės Marijos stebuklingųjų atvaizdų patirtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII–XVIII a., Vilnius, 2014 m.), kurioje išsamiai aptariami stebuklingieji Švč. Mergelės Marijos atvaizdai, „jų matymą bei suvokimą XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje liudijantys šaltiniai...“ (ištrauka iš knygos anotacijos) bei gausi VšĮ „Voruta“ fondo išleista literatūra Trakų Švč. Mergelės Marijos tematika ir kt.
Trečiojoje virtualioje parodoje, kuri pasirodys rugsėjį, planuojame išsamiai supažindinti su Trakų Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, paveikslo vainikavimo iškilmėmis (1718 m. rugsėjo 4 d.), Trakų bažnyčios lobynu bei naujausiomis jubiliejinių metų aktualijomis.
Tad kviečiame jungtis prie bibliotekos puslapio www.trakubiblioteka.lt namuose arba užsukti į Trakų rajono bibliotekas ir prisėsti prie kompiuterio...
RASA SELICKAITĖ,
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė
„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!“ Luk. 1,43.
Trakų viešoji biblioteka kviečia jungtis prie bibliotekos tinklalapio ir susipažinti su jau antra virtualia paroda iš ciklo, skirto Trakų Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos 300-osioms vainikavimo metinėms.
Pirmoji virtuali ciklo paroda buvo skirta Trakų bazilikos, paveikslo istorijai, paveikslą išgarsinusiems stebuklams (prieinama ir šiuo metu!), antroji – paveikslo sekiniams ir Trakų Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, vaizdiniams senojoje literatūroje. Tikima, kad pirmąjį Švč. Mergelės Marijos atvaizdą yra nutapęs Šv. Lukas. Šį atvaizdą pati Mergelė Marija pagyrusi ir palaiminusi, kartu palaimindama paveikslų tapytojus bei žiūrovus. Seniausieji, stebuklais garsėjantys, Šv. Luko teptukui priskiriami Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos atvaizdai ir vėlesnės jų kopijos-sekiniai išlaikė tą pirmųjų ikonų galią ir plito krikščioniškajame pasaulyje, tikintis Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, gailestingumo, pagalbos, apsaugos, užtarimo...
Pirmasis LDK stebuklais pagarsėjęs paveikslas buvo Trakų Dievo Motinos paveikslas, kurio kopijos-sekiniai iš Trakų plito Lietuvoje ir už jos ribų, tad virtualios parodos lankytojai galės išsamiai susipažinti su atvaizdo kaita amžių bėgyje, pradedant XVII a.–XVIII a. (S. Monkevičiaus, J. Drevso L. B. Strachovskio, Trakų bazilikos procesijų altorėliu ir kt.) sekiniais-kopijomis Lietuvos bei Latvijos (Agluona, Ryga) šventovėse ir baigiant mūsų laikais sukurtais atvaizdais – plaketėmis, medaliais, medalikėliais, Motoko Suenaga (Japonija) ekslibrisu. Seniausias žinomas Trakų Mergelės Marijos, Dievo Motinos, atvaizdas-iliustracija literatūroje – Simono Mankevičiaus (Szymon Mankiewicz) leidinyje „Trakų parapijos bažnyčia, Švenčiausios Dievo Motinos Mergelės Marijos stebuklai“ (Kosciol Farski Trocki Cudami Przenajswiętszej Bogąrodzicy Panny Maryey Objasniony), išleistame Vilniuje 1645 m., Bazilijonų spaustuvėje. Įdomu tai, kad Ryga ir Agluona š. m. rugsėjį sulauks popiežiaus Pranciškaus vizito, o šiam vizitui Latvijoje skirtame logotipe – Agluonos Marija su kūdikiu iškilusi virš Latvijos žemėlapio kontūro.
Antra parodos tema skirta Trakų Mergelę Mariją šlovinančiai senajai XVII-XVIII a. literatūrai. Pirmasis savo kūryboje šlovinęs Trakų Mergelę buvo Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640 m.) – jėzuitų poetas, Vilniaus akademijos profesorius, teologijos daktaras, popiežiaus Urbono VIII vainikuotas laurų vainiku, karaliaus Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininkas. 1622 m. pavasarį (?) Sarbievijaus sukurtame keturių epodžių cikle (lotynų k.) apdainuojama padėkos procesija į Trakus (dalyvavo ir Sarbievijus!) už pasiektą pergalę prie Chotino (1621 m.) – Keturios Mergelės Motinos mylios arba „Vieša iškilminga procesija į dieviškosios Mergelės Motinos Trakų bažnyčią“ („Quattuor leucae Virginis Matris seu publika ac solemnis ad aedem Divae Virginis Matris Trocensem processio). Ketvirtoji mylia, arba Trakai: „...štai išnyra Trakų/Bokštai ir kalva, mylima Mergelės,/Miesto vidury pasirodo aukštas/Bokštas bažnyčios <...> Kas regėjo, kaip ant balčiausio kaklo/Plaikstosi plaukai palaidi, Mergele,/Matė, kaip rausva nusidažo bronza/Rūbas karaliaus <...> Menėmis žvaigždžių kai Mergelė žengia,/Rodos, kad dangaus kariauna žygiuoja,/Griaudžiant triumfui...“ (Motiejus Kazimieras Sarbievijus „Lemties žaidimai – Ludi Fortunae“, poezijos rinktinė, Vilnius, 1995 m., vertė Ona Daukšienė). Daugiau apie tai ir 2018 m. Trakų baziliką bei jubiliejinius renginius lydinčias aktualijas – www.trakubiblioteka.lt.
Ruošiant virtualią parodą semtis idėjų paskatino menotyrininkės dr. T. Račiūnaitės monografija „Atvaizdo gyvastis“ (Švč. Mergelės Marijos stebuklingųjų atvaizdų patirtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII–XVIII a., Vilnius, 2014 m.), kurioje išsamiai aptariami stebuklingieji Švč. Mergelės Marijos atvaizdai, „jų matymą bei suvokimą XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje liudijantys šaltiniai...“ (ištrauka iš knygos anotacijos) bei gausi VšĮ „Voruta“ fondo išleista literatūra Trakų Švč. Mergelės Marijos tematika ir kt.
Trečiojoje virtualioje parodoje, kuri pasirodys rugsėjį, planuojame išsamiai supažindinti su Trakų Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, paveikslo vainikavimo iškilmėmis (1718 m. rugsėjo 4 d.), Trakų bažnyčios lobynu bei naujausiomis jubiliejinių metų aktualijomis.
Tad kviečiame jungtis prie bibliotekos puslapio www.trakubiblioteka.lt namuose arba užsukti į Trakų rajono bibliotekas ir prisėsti prie kompiuterio...
RASA SELICKAITĖ,
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė
