Ilgą laiką Trakų rajono gyventojus klaidinusi ir raminusi bendrovė „Trakų vandenys“ įspęsta į spąstus – padidėjęs vandens suvartojimas rajone atskleidė, kad ant bankroto slenksčio atsidūrusios bendrovės technologinių pajėgumų nepakanka užtikrinti kokybiško vandens tiekimui – būtina modernizacija. Todėl  geriamasis vanduo Trakų rajone, nors ir taip kainuoja gerokai daugiau nei kitur, dar brangs.

Sena tiesa bado akis?

Galve.lt primena, kad bendrovė „Trakų vandenys“ už skleidžiamą neva melagingą informaciją apie nekokybišką geriamąjį vandenį grasino teismais, tačiau dabar pati turėtų atsiprašyti gyventojų.

Šią savaitę susirinkusi Trakų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą pritarti bendrovės „Trakų vandenys“ 450 tūkst. eurų ilgalaikės paskolos ėmimui, kurios išmokėjimas su palūkanomis būtų garantuojamas iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Gauta paskola būtų naudojama  didžiausios – Varnikų vandenvietės rekonstrukcijai ir plėtrai – būtina įrengti papildomą vandens filtrą.

Bendrovės „Trakų vandenys“ direktorius Romualdas Ingelevičius dar birželio pradžioje kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, kad pastaroji imtų gelbėti ir taip į nepavydėtiną finansinę padėtį įklimpusį Trakų rajono vandens tiekėją.

 „Trakų vandenys“ vadovas dievagojosi, kad 2016 m. prie Varnikų vandenvietės, kuri jau tiekė geriamąjį vandenį Trakams, Seniesiems Trakams ir Žaizdriams, buvo prijungtas didžiausias rajono miestas Lentvaris. Dėl to geriamojo vandens suvartojimas išaugo du kartus, o stebint vandens kokybės indikatorinius rodiklius nustatyta, kad  tokios cheminės medžiagos kaip manganas svyruoja ties 45 mg/l, riba, kai leistina norma yra 50 mg/l, o amonis – ties 0,42 mg/l, kai higienos normos leidžiama vertė yra 0,5 mg/l.

Bendrovė nutyli, kad 2019 m. pabaigoje  geriamajame vandenyje mangano kiekis normas viršijo 27 kartus, o geležies – daugiau nei 7 kartus.

Ekspertų išvada – padėtis kritinė

Nepriklausomi Lietuvos ir Lenkijos technologai padarė išvadas, kad Varnikų vandenvietės vandens gerinimo technologija pasiekė savo maksimumą ir reikalinga nauja plėtra.

Galve.lt žiniomis, bendrovė „Infes technologijos“ vandenvietėje atliko pilotinius bandymus, kurie patvirtino, kad dėl išaugusio vandens poreikio ir jo suvartojimo Varnikų vandenvietės pajėgumai viršijami net 36 procentais.

Galve.lt pateikė klausimų „Trakų vandenys“ vadovybei, kodėl bendrovė tik dabar susigriebė galvoti apie neišvengiamą technologinę plėtrą ir naujų vandens filtrų pirkimą, jeigu Lentvario miestas prie Varnikų vandenvietės buvo prijungtas prieš ketverius metus?

Tačiau valdymo nekompetenciją demonstruojantys „Trakų vandenys“ su savo partiniu principu paskirtu vadovu tiesiog nėrė į krūmus ir į žiniasklaidos klausimus neatsakė.

Rūpesčiai dėl vandens merei kelia juoką

Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje geriamojo vandens klausimas didelės diskusijos nesukėlė. Lyg niekur nieko, savivaldybės valdymo, finansų ir ekonomikos specialistė Danė Rudelienė pareiškė, kad bendrovė „Trakų vandenys“, kaip ir visos keturios savivaldybės įmonės, visada dirbo ir dirba nuostolingai, nes jai nebuvo keliama jokių tikslų. O veikla nuostolinga – dėl vandens pardavimo kainos. (Čia galve.lt primena, kad vandens kaina – viena didžiausių Lietuvoje) Todėl vėl reikia pinigų? Prašom!

Vienintelis Tarybos narys Nerijus Šiaulys bandė priminti, kad problemą būtina spręsti iš esmės – peržiūrėti vidinius įmonės resursus, o ne aklai kišti pinigus.

Natūralu, jei bendrovė dirba nuostolingai, būtina atkreipti dėmesį ir į vadovo kompetenciją. Tačiau „Galvės“ klausimai dėl bendrovės vadovo tinkamumo eiti pareigas Trakų rajono merei Editai Rudelienei sukėlė tik juoką.

Įdomu, ar rajono žmonėms neviltį ir pyktį keliantis geriamojo vandens kokybės ir kainos klausimas į didžiąją politiką besiveržiančiai merei paprasčiausiai nerūpi, ar ji nesupranta situacijos rimtumo.

Pernai, prieš Kalėdas, socialiniai tinklai virė dėl Trakų rajone iš čiaupų bėgančio vandens su juodomis mangano nuosėdomis, apie kurį pasakojo ir rodė visos šalies televizijos bei ne kartą rašė galve.lt. Tačiau merė ir vėl apie problemą nepasakė nė žodžio – tiesiog palinkėjo gražių Kalėdų.

Apie vandens brangimą nutylėjo

 Kaip pavyko išsiaiškinti portalui galve.lt, nepriklausomų auditorių išvados yra labai nepalankios bendrovei „Trakų vandenys“.

Išvadose teigiama, kad „Trakų vandenys“ tiekiamo geriamojo vandens kaina yra viena didžiausių Lietuvoje. Pavyzdžiui, kaimyninėje Elektrėnų savivaldybėje ši kaina tesiekia 1,98 euro už kubinį metrą, o Trakų rajono savivaldybėje – net 2,30 euro už kubą ir panašu, kad dėl pavėluotų naujų investicijų vartotojams ši kaina netrukus išaugs.

Kaip galve.lt informavo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), 2020 m. birželio mėnesį gavo „Trakų vandenys“ prašymą dėl naujų bazinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų perskaičiavimo.

Kainų perskaičiavimas VERT numatytas jau netrukus – rugpjūčio 1 d., tačiau „Trakų vandenys“ dar neatskleidžia naujo kainų perskaičiavimo projekto nei VERT, nei gyventojams. Apie galimą kainų augimą „Trakų vandenys“ direktorius R.Ingelevičius nekalbėjo ir per tarybos posėdį.

Bendrovei gresia bankrotas

Nepriklausomų auditorių ataskaitos išvada skelbia, kad  „Trakų vandenys“ veikla yra nuostolingiausia lyginant su kitomis Lietuvos vandentvarkos įmonėmis. „Trakų vandenų“ santykinis sąnaudų lygis reikšmingai viršija palyginamųjų įmonių lygį.

Bendrovės „Trakų vandenys“ sąnaudos patiriamos išgaunant vieną kubinį metrą vandens ir surenkant vieną kubinį metrą nuotekų yra 45 proc. didesnės negu kitų panašaus dydžio Lietuvos įmonių, o sąnaudos, susijusios su realizuotu vandens ir nuotekų kubiniu metru, yra daugiau nei trečdaliu didesnės negu kitų Lietuvos įmonių.

Auditoriai atkreipia Trakų rajono politikų dėmesį į tai, kad bendrovė „Trakų vandenys“ balansuoja ties nemokumo riba, todėl Trakų rajono savivaldybės administracija turi reaguoti nedelsiant, kad rajono gyventojai neliktų be pagrindinio vandens tiekėjo.

2017 m. „Trakų vandenys“ patyrė 46 tūkst. eurų nuostolį, 2018 m. nuostolis didėjo iki 115 tūkst. eurų, o vien už 2019 m. pirmus devynis mėnesius nuostolis buvo rekordinis – 165 tūkst. eurų.