Prenumeruokite laikraštį „Galvė“ antram šių metų pusmečiui. Kaina 25 eurai.  

Trakuose visgi daugiau dėmesio turistams, o ne rajone augantiems vaikams

Jau antrus metus gyvuojantis alternatyvaus ugdymo vaikų darželis-mokykla bando Trakams įkvėpti bendruomeniškumo jausmą. Tačiau po beveik dvejų metų veiklos įstaigos įkūrėjai pastebi, kad tai padaryti čia gana sudėtinga. Net už švietimo politiką rajone atsakingi asmenys atsainiai žiūri į tokias iniciatyvas. „Parama – tik moralinė“, ­- šypteli darželio įkūrėjai.

Viena iš mokymosi namų „Patirčių slėnis“ įkūrėjų Akvilė Budreckytė pasakoja, kad mintis įkurti alternatyvią mokyklądarželį kilo prieš gerus ketverius metus, kai jos sūnus pradėjo lankyti valstybinį darželį Trakuose. „Jam adaptuotis buvo labai sunku ir aš suprantu, kodėl­ naudojami ugdymo metodai ir bendravimas mažai skiriasi nuo mano, patirto darželyje. Daugiau nei 17 metų dirbu su jaunais žmonėmis, naudoju neformalaus ugdymo metodus, vedu mokymus, matau, kad jaunas žmogus mokykloje nesijaučia laimingas, dažnai su sugniuždyta saviverte ir nepatyręs mokymosi džiaugsmo. Kuriasi daug alternatyvių, sėkmingai veikiančių mokyklų Lietuvos didmiesčiuose, kur vaikai noriai mokosi, nes mokosi per patirtį, puikiai jaučiasi, nes yra gerbiami, jaučiasi laisvi, nes gali kurti, pažinti. Norisi, kad ir Trakų rajone atsirastų kitokia mokykla, kur būtų daug santykio tarp vaiko, mokytojo ir tėvų, kur jaustųsi bendruomeninė dvasia, kur vaikai norėtų sugrįžti, o tėvai jaustų, kad tobulėja ne tik jų vaikai, bet ir jie patys“, sako Akvilė Budreckytė.

Trakai turistams, bet ne vietos bendruomenei

Trakų senamiestyje, prie pat Lukos ežero, mokymosi namai „Patirčių slėnis“ – bendruomenės iniciatyva įkurtas ir horizontaliu principu veikiantis vaikų darželis ir pradinė mokykla. Startavęs kukliai, su penkiais vaikais, dabar jų skaičiuoja septyniolika ir dar keletas planuoja prisijungti.

Bendruomenės kūrimas čia yra itin svarbus aspektas. „Nesam tik darželis, norime sukurti mokymosi namus tiek mokytojoms, tiek pačioms šeimoms – kad visi kartu tobulėtume, augtume kaip bendruomenė, – sako Akvilė Budreckytė, „Patirčių slėnio“ koordinatorė ir viena įkūrėjų. – O tai yra ilgas kelias. Tas kelias – žmones suartinti, sukurti patirtimi ir bendromis vertybėmis grįstą tarpusavio pasitikėjimą, taip pat visokeriopai įtraukti juos į laimingos vaikystės kūrimą, kad vaiko ugdymas taptų visų atsakomybe, o ne paslauga, kurią reikia pirkti už pinigus. Tačiau naujovės įsitvirtina iš lėto, ypač – idėjinės. Trakuose nelabai suvokiama pati bendruomenės koncepcija ir nesuprantama, kaip ir kodėl kažkas kažką gali daryti iš idėjos, – sako Akvilė. – Trakai orientuoti į turistą ir tokia miesto specifika labai jaučiasi. Čia viskas yra turistui, gyventojai net savo sodus paverčia automobilių stovėjimo aikštelėmis ir iš to pragyvena. Įstaigose vyksta nuolatinė konkurencija ir akcentas dedamas ant „aš“ ir „mano“, o ne „mes“ ir „mūsų“. Todėl net toks paprastas dalykas kaip darbo grupė tampa iššūkiu, nes tėvai įpratę, kad atėjai į susirinkimą, išklausei, davei pinigėlių ir viso gero. Pas mus to nėra – sprendimus priimame visi bendrai, tad ir atsakomybė yra visų.“

Vaikams nesako „NE“

„Vaikams nepateikiame jokių nuostatų ar įsivaizdavimų, kaip jie turėtų elgtis. NE sakome tik tada, kai tai susiję su saugumu, ir ypač tiems, kurie dar nesugeba savimi pasirūpinti, – sako ji. –  Tad jei vaikas nori lipti į medį, nuo tiltuko šokti į vandenį ir gali tai daryti atsakingai – lai daro. Mūsų šūkis yra „Ruošiame vaikus ne mokyklai, o gyvenimui“. Įprastas, gąsdinimais grįstas auklėjimo būdas keičiamas susitarimais ir nuoširdžiais paaiškinimais: „Man nemalonu, kai aš tavęs kažko prašau, o tu į mane nekreipi dėmesio“. Tokiais atvejais, anot Akvilės, vaikui reikia akcentuoti ne neigiamo elgesio pasekmes, o siektiną elgesį. Tiesa, tai padaryti nėra lengva: „Viduje nuolat vyksta dilema, juk paprasčiau vaikui tiesiog pakeltu tonu pasakyti: „Nedaryk taip“, tačiau turi tai „nuryti“ ir bandyti dar kartą. Sakai jam: „O dabar pabandykime kitaip.“

Sėkmė priklauso nuo tėvų atvirumo

Šiuose mokymosi namuose Valdorfo pedagogika yra pagrindinė, lauko pedagogika – antrinė. Bent keturias valandas kasdien vaikai praleidžia lauke bet kokiu oru. Buvimas gamtoje paremtas patyriminiu lavinimusi, nuotykiais, laisvu žaidimu. „Vaikui tai suteikia laimingos vaikystės jausmą, jam nekeliami jokie reikalavimai, tiesiog leidžiama jau turimą potencialą išnaudoti taip, kaip jis nori. Tarkime, jei vaikas yra laivų statytojas, jis ir stato laivus, pats susiranda priemonių. Jeigu vaikas yra dailininkas – jis piešia. O jeigu vieną dieną nori būti laivų statytojas, kitą  dailininkas, taip pat gauna šią galimybę“, – sako Akvilė. „Remiamės pedagogika, teigiančia, kad vaikas iki septynerių metų tiki, kad pasaulis yra geras ir gražus, o suaugusiųjų pareiga yra užtikrinti, kad jis neprarastų to tikėjimo. Tačiau suaugusiems kažkodėl vis atrodo, kad privalome vaiką priversti visko išmokti. Taip įvedame juos į savo pasaulį, kurį pateikiame kaip labai blogą, pilną pavojų“, – aiškina Akvilė.

 „Patirčių slėnį“ įkūrė keturios šeimos

Akvilė Budreckytė pasiryžo imtis realių veiksmų įgyvendinti savo viziją. „Atėjo metas, kai reikėjo apsispręsti, ar būtent mes būsime tie, kuriantys pokytį čia, ar turime kraustytis kitur, – sako Akvilė. – Nusprendėm pabandyti, nes norėjom likti Trakuose. Tikiu, kad gyvendamas gamtos apsupty vaikas auga žymiai laimingesnis.“

Nuomojamą dviaukštį namelį įrenginėjo patys tėveliai: kas sukalė medines apsaugas ant laiptų, kas gamino baldus, kas sumokėjo už dažus. Idėjos statytis jurtą ar šiaudinį/molinį namą kol kas atsisakyta, ji lieka ateities vizijose.

Akvilė pabrėžia, kad „Patirčių slėnis“ save suvokia ne kaip paslaugos pardavėją, o bendruomeninę erdvę, kurioje mokosi ir tobulėja visi. „Nuolat smalsus komandos narys, kuriam smagu sužinoti, patirti ir tai perteikti vaikams mums yra vertybė. Taip pat atvirumas – ir asmenine, ir bendruomenės prasme“, – teigia Akvilė.

„Iš savivaldybės jaučiame tik moralinį palaikymą, tačiau registruotos šeimos Trakuose negauna kompensacijos kaip kad sistema veikia kituose miestuose”, – šypteli darželio-mokyklos įkūrėja Trakuose.

„Patirčių slėnio“ steigėjų komanda yra įkvėpta Valdorfo ir lauko pedagogikų principais: siekiama ugdyti vaikus kūrybiškai, per patirtis, iššūkius, pojūčius, tyrinėjimus, meditaciją, savęs ir pasaulio pažinimą gamtoje. Svarbiausias siekis – mokymosi ir pažinimo procese vyraujantys tikslas ir prasmė, tobulėjimas ir atradimų džiaugsmas.

„Kiekvienas vaikas turi savo ypatingą talentą, savo individualų gebėjimą spręsti sunkumus ar jam paskirtas užduotis, taip pat – skirtingus būdus išreikšti save per jausmus, gamtoje, sporte, moksle, skirtingose meno kryptyse. Kiekvienas iš mūsų mąstome skirtingai ir turime savų gabumų, kuriuos galime išreikšti visiškai skirtingais būdais. Kaip ir kiekvienas iš mūsų turi skirtingas stiprybių bei silpnybių. Tad kaip galime mokyti vaikus pagal vieną visiems bendrai pritaikytą modelį, neatsižvelgdami ir nesigilindami į vaikų individualumą, unikalumą ir asmeninius gebėjimus? Kaip galime padėti jiems ruoštis savarankiškam gyvenimui, jei vienintelis tikslas – pasiruošti egzaminams ir įstoti į universitetą?“, – savo įžvalgomis dalinasi vienas iš „Patirčių slėnio“ įkūrėjų Tom Brennan. Jis pastebi, kad dauguma mokyklų ruošia vaikus ateičiai, bet mes juk negalime nuspėti, kas mūsų laukia toje ateityje. Vieninteliai dalykai, kuriuos galime numanyti, jog vaikai susidurs su kliūtimis, savigarbos klausimais, konfliktais, iššūkiais tarpusavio santykiuose, juoku ir ašaromis, pergalėmis ir nusivylimais, atsiskaitymo terminais, sąskaitomis.

Pasiteiravus, kas Tom Brennan įkvėpė kurti kitokią mokyklą Lietuvoje, jis atsako: „Tyrimais įrodyta, kad kuo ankstyvesnėje vaikystėje ugdomas sąmoningumas, savivertė, pasitikėjimas savimi, empatija ir kritinis mąstymas, pasitelkus įgimtą smalsumą, žaismingumą ir kūrybiškumą, tuo mažiau vaikui augant iškyla sunkumų su vaiko psichine, emocine ir fizine sveikata. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad kiekvienas  1 doleris, investuotas į integraciją vaikystėje, ateityje sutaupo po 7 dolerius, kurių augant vaikui prireiktų specialistų konsultacijoms, terapijai ir gydymui. Kiti tarptautiniai tyrimai rodo, kad vaikams, kurie mokosi gamtoje ir  daug laiko praleidžia gamtos apsuptyje, yra žymiai mažesnė tikimybė susirgti depresija ar kitais psichikos susirgimais. Beje, tokie žmonės pasižymi aukštesniais pažintiniais gebėjimais, pasitikėjimu savimi ir sąmoningumu“.

„Patirčių slėnis“ nuotr.