Prenumeruokite laikraštį „Galvė“ antram šių metų pusmečiui. Kaina 25 eurai.  

Tymų protrūkis neaplenkė ir Trakų rajono

Mūsų teisė rinktis skiepyti vaikus ar ne, atsisuko prieš mus pačius. Sausio mėnesį registruoti keli tymų atvejai jau išaugo į protrūkį, kokio nėra buvę kelis dešimtmečius.

Ši pavojinga ir labai užkrečiama liga neaplenkė ir Trakų bei Elektrėnų rajonų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistė Justina Butenienė informavo, jog nuo sausio mėnesio du tymų susirgimo atvejai užfiksuoti Lentvaryje, o trys – Elektrėnuose. Visi susirgusieji yra suaugę asmenys. NVCS specialistė atkreipė dėmesį, kad tymais susirgęs 23 metų amžiaus Lentvario gyventojas nebuvo vakcinuotas.

Šiemet Lietuvoje iš viso užregistruoti 242 tymų atvejai. Pagal gyvenamąją vietovę, daugiausiai tymų atvejų registruota Kauno (180) ir Vilniaus (39) administracinėse teritorijose. Tymai diagnozuoti 60 vaikų ir 182 suaugusiems asmenims. Jauniausias asmuo, kuriam nustatyta tymų diagnozė  – 7 mėn., vyriausias – 70 m. Daugumos susirgusių suaugusių asmenų skiepijimo būklė nežinoma. Daugiau nei 90 proc. susirgusiųjų vaikų – neskiepyti. Pernai (2018 m.) Lietuvoje užregistruota 30 tymų atvejų – 4 vaikai (nuo 11 mėn. iki 14 m.) ir 26 suaugusieji (nuo 21 iki 56 metų). Daugumos susirgusių asmenų skiepijimo būklė nežinoma.

Efektyviausia apsaugos priemonė – skiepai

„Tymų skiepai apsaugos tave ir tavo šeimą“ – sako NVSC specialistė – „Skiepydamasis nuo tymų padedi bendruomenei išlikti sveikai“.

Trakų pirminės sveikatos priežiūros centras teigė, kad kūdikiams ir vaikams, kurie skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vakcinos nuo tymų turi, o suaugusiems šiuo metu – ne, bet planuoja įsigyti.

Lietuvoje tymų vakcina pradėta skiepyti nuo 1964 m. viena vakcinos doze, o nuo 1988 m. dviem vakcinos dozėmis. Ypatingai susirūpinti turėtų tie, kurie liko visai neskiepyti arba buvo paskiepyti viena vakcinos doze. Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis turi galimybę atlikti kraujo tyrimą  ir įsitikinti dėl imlumo tymams.

Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai turėtų būti paskiepyti dviem tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcinos dozėmis 15–16 mėn. ir 6–7 metų amžiaus. Šie skiepijimai vykdomi Valstybės biudžeto lėšomis, tai yra nemokamai. Asmenys, kurių skiepyti negalima (pavyzdžiui, sergantys kai kuriomis ligomis) arba per jauni skiepams vaikai, apsaugomi nuo tymų, kai visi jų aplinkoje esantys žmonės yra paskiepyti. Taigi, skiepai gali apsaugoti ne tik pasiskiepijusį asmenį, bet ir jo artimuosius.

Suaugusiesiems reikėtų įsivertinti savo skiepijimo ar sirgimo būklę. Rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl šios informacijos patikslinimo. Neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ar nesirgusiems asmenims rekomenduojama pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze (nekompensuojama). MMR vakcina rekomenduojama, jeigu planuojamas šeimos pagausėjimas, siekiant apsaugoti būsimą naujagimį. Tačiau nėščiųjų skiepyti MMR vakcina negalima ir paskiepytoms moterims rekomenduojama 1 mėnesį saugotis nėštumo.

Trakų pirminės sveikatos priežiūros centras teigė, kad kūdikiams ir vaikams, kurie skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vakcinos nuo tymų turi, o suaugusiems šiuo metu – ne, bet planuoja įsigyti.

Apie ligą

Tymai – viena labiausiai užkrečiamų (greičiausiai plintančių) virusinių ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar 1 vakcinos doze skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir sutrikusio imuniteto asmenims. Tymai plinta oro lašiniu keliu. Užsikrėsti taip pat galima per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas, aplinkos daiktus. Simptomai dažniausiai atsiranda 10 – 12 d. po užsikrėtimo. Suserga 90 – 95 proc. imlių asmenų, kurie turėjo sąlytį su sergančiaisiais. Specifinio gydymo nėra, antibiotikai gydymui netinkami kaip ir kitų virusinių infekcijų atvejais.

Ligos simptomai

Dažniausiai susirgimas tymais prasideda karščiavimu, vėliau – akių junginės uždegimu, sloga, kosuliu, burnoje atsiranda šviesios dėmelės. 3 – 7 ligos dieną veide prasideda bėrimas, kuris išplinta į kitas kūno vietas. Išbertos vietos neniežti. Bėrimas išlieka 4 – 7 dienas. Ligonis gali užkrėsti kitus 4 – 5 dienos iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pradžios. Užsikrėsti galima su ligoniu pabendravus (veidas į veidą) arba pabuvus toje pačioje patalpoje ilgiau nei 15 min.

Tymų komplikacijos

Apie 30 proc. susirgimų pasireiškia viena ar daugiau komplikacijų, ypač vaikams iki 5 metų amžiaus ir suaugusiesiems vyresniems nei 20 m. Sunkesnė tymų eiga gali būti asmenims, kurie turi nusilpusią imuninę sistemą. Dažniausios tymų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas). Vaikams, kurie prastai maitinasi ar, kuriems trūksta vitamino A, gali pasireikšti akių pakenkimai (ragenos sunykimas), lydimi aklumo.

Tymų plitimo stabdymas židinyje

Sąlytį su sergančiu tymais turėjusiems asmenims rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti per 72 val. nuo kontakto. Suaugusieji skiepijami ta pačia MMR vakcina kaip ir vaikai. Sergantieji tymais nuo susirgimo pradžios iki ketvirtos dienos nuo bėrimo atsiradimo turi būti izoliuojami namuose ar ligoninėje. Siekiant suvaldyti tymų plitimą, svarbu paskiepyti kuo daugiau sąlytį turėjusių asmenų ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę pasiskiepyti laiku.

 

Elzė Jelenauskaitė