Prenumeruokite laikraštį „Galvė“ antram šių metų pusmečiui. Kaina 25 eurai.  

Ugniagesiai įspėja nedeginti pernykštės žolės

Prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui, ugniagesiai perspėja gyventojus nedeginti žolės.

„Sausą pernykštę žolę žmonės uždega tyčia, tikėdamiesi, kad išdegusiuose plotuose ji greičiau sudygs, o vasarą bus galima ją lengviau nušienauti. Daugelis nežino, kad liepsna per sausą žolę plinta žaibišku greičiu, o užgesinti ją yra labai sunku“, – sako Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Praėjusiais metais degančios žolės ir ražienų ugniagesiai vyko gesinti daugiau nei 4400 kartų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis  (PAGD), pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, skaičius, lyginant su 2017 metų rodikliais, išaugo 37 procentais.

PAGD duomenimis, praėjusiais metais degindami žolę nukentėjo 3 žmonės, sudegė 3 pastatai, 96 statiniai buvo apgadinti. PAGD atstovas įspėjo, kad deginti sausą žolę yra draudžiama. „Nėra jokių išimčių, leidžiančių ją deginti, nes tai pavojinga aplinkai. Ugnis išplinta į miškus, pievas ir durpynus, bet svarbiausia – pasiekia gyvenamuosius pastatus ir kitą žmonių turtą“, – sakė J. Targonskas.

Pasak jo, didžiausios nelaimės nutinka, kai sausos žolės gaisras išplinta dideliame plote. „Pastebėjus degančią žolę, būtina iš karto pranešti ugniagesiams. Taip galima išgelbėti šimtus hektarų. O nedidelius degančios žolės plotus
reikėtų stengtis užgesinti patiems, žolę užplakant medžių šakomis ar kitomis priemonėmis“, – sakė J.Targonskas.

Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė, o žolės deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 50 iki 350 eurų siekiančią baudą.

Kaip rodo daugiametė statistika, daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Pernai šį mėnesį buvo užgesinti 2438 tokie gaisrai.

Parengta pagal PAGD inf.