Vieniems pavasaris atneša šilumą ir saulėtų dienų po ilgos žiemos, kitiems - norą švarinti aplinką pačiu netinkamiausiu būdu - deginti žolę. Esant stipriam vėjui sausa ir negyva žolė, pernykščiai lapai akimirksniu užsiliepsnoja ir grasina skaudžiais padariniais aplinkai. Dauguma gaisrų prasideda atsitiktinai - žmonės, degindami sodų, daržų ar kiemų organines atliekas ir palikdami be priežiūros rizikuoja sukelti gaisrus - nekontroliuojamą ugnies plitimą. Dažnai gyventojai mano, kad naktį palijus, žemė bus pakankamai drėgna užkirsti kelią gaisrui kilti. Vis dėlto, anot specialistų, ne visada tai padeda užkirsti kelią nelaimei - jei vėjas yra ypač stiprus, dieną jis gali išdžiovinti žolę akimirksniu. - Kiekvienais metais juk tas pats - prašo nedeginti, degina dar daugiau. O paskui verkia - sudegė tvartas, kitur pranešama - žuvo moteris, - piktinasi lentvarietis, teigiantis, kad pats niekada nedegina. Kaip teigiama PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus informaciniame pranešime, per pirmą ketvirtį Lietuvoje jau kilo per 4000 gaisrų, iš kurių daugiau nei pusė - atvirų plotų gaisrai ir jų sukeltos nelaimės, kada išdeginta daugiau nei 6 tūkst. hektarų. Ne išimtis ir Trakų rajonas, kur patirti nuostoliai bei padaryta žala gamtai - milžiniški. Šiais metais jau išdeginta kone 20 tūkst. arų žemės - tiek miško, tiek pievos paklotės. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, kol kas didžiausias išdegęs plotas užfiksuotas Matiškių kaime, kur ugnis nusiaubė 7000 arų plotą. Laimei, pavyko apsaugoti du gyvenamuosius namus ir ūkinį pastatą. Kitas, tik gerokai mažesnis plotas, - Būdos kaime, kur ugnis išdegino bene 800 arų plotą. Dešimtys gaisrų neaplenkė viso rajono, tik gaisrų mastai ne tokie dideli - dauguma gaisrų užgesinti neleidus jiems išdeginti 100 arų ploto, vis dėlto žala gamtai padaryta. Aukų kol kas pavyko išvengti Neatsargus elgesys su ugnimi gali tapti ne tik didelio gaisro priežastimi, bet ir nusinešti gyvybę. Nors šiemet Trakų rajone tragedijų kol kas pavyko išvengti, Lietuvoje skaudžių padarinių netrūksta - liepsnose žuvo garbaus amžiaus senolis, ugnis pasiglemžė gyvenamąjį namą ar ūkinį pastatą. Kasmet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir reaguoti išvydus nelaimę. Vis dėlto sąmoningų piliečių randasi ne per daugiausia. Gamta žalai - o kas po to? Dažniausiai deginama pernykštė galvojant apie tai, kokia ji ataugs graži, pieva bus vešli ir toliau tinkama naudoti. Visi gerai žino, kad žūsta gyvūnija, tačiau tam tikros augalų rūšys ne visada sugeba atsinaujinti išdegintoje teritorijoje. Vis drąsiau specialistų teigiama, kad didėjantis atvirų plotų gaisrų skaičius yra susijęs su kažkada apleistais dirbamais laukais ar nebenaudojamomis ganyklomis siekiant jas prikelti naujam gyvenimui, Ko galima tikėtis po gaisro? Kaip minėta pirmiau, augalų atsakas po gaisro yra nevienodas ir nulemtas įvairių veiksnių. Vis dėlto yra keli atsakymai į šį klausimą: • Dažniausiai atauga daugiametės žolės ir krūmai, kurių šaknys yra giliau dirvožemyje. • Geriau atauga jauni augalai, kurių amžius nesiekia 5 metų, arba tie, kurių augimas dar nebuvo baigtas, kai dirvožemis yra vėsus ir drėgnas gaisro metu. Labiau prisitaikę augalai, kurie dauginasi vegetatyviškai, t. y. šaknimis, o ne sėkliniu būdu. Anot Trakų rajono policijos komisariato specialistės, atvirų plotų deginimu rūpinasi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Be abejo, reaguodami į galimą nusikaltimą, kada kyla įtarimas, kad žolės padegimas tyčinis, policijos pareigūnai operatyviai reaguoja. Ne per seniausiai kilus įtarimui dėl galimo gaisro prie Tiškevičių rūmų, patruliai nuvyko į įvykio vietą ir išsiaiškino nelaimės aplinkybes. Vis dėlto visa teisinė atsakomybė ir sankcijos yra ne policijos pareigūnų jurisdikcijoje, o priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primename, kad už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių nusižengimus yra baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1200 litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. ©Tim Reckmann/pixelio.de nuotr.