Vasario 26 d. Trakus sudrebino didelės ir linksmos Užgavėnės, tapusios slenksčiu tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Užgavėnių diena senovėje žymėdavo mėsiedo laikotarpio pabaigą ir Gavėnios pradžią. Šią dieną žmonės minėdavo triukšmingai ir linksmai: apmokydavo jaunus arklius, juos kinkydavo į roges, uždėdavo barškalus ir važiuodavo važinėti. Per Užgavėnes visi eidavo į svečius, namai būdavo pilni žmonių. Važinėdavo rogėmis ir vežimais, kad linai geriau derėtų. Užgavėnių dieną geru ženklu laikytas ir išvirtimas iš rogių. Linksmiausia ir jaunimo laukiamiausia Užgavėnių dienos dalis – persirengėlių eitynės. Šitaip ir mes pradėjome Užgavėnių šventę. Eitynės prasidėjo nuo Trakų kultūros rūmų ir tęsėsi iki Šv. Jono Nepamuko koplytstulpio. Ėjo didžiulis būrys persirengėlių iš Trakų ir viso rajono. Sulaukėme raganų, čigonų, virėjų, gervių, ožkų ir giltinių, kurios ėjo kartu su daktarais bei visokiomis kitokiomis kaukėmis apsirėdžiusiais žmonėmis. Eisenai vadovavo Kanapinis, kuris vežime su muzikantais linksmino visus ir žiemą iš kiemo varyti pradėjo. Kanapinio vėžimaitis persirengėlius atvedė į nuostabią šventę, kurioje visus sveikino ir sutiko Lašininis bei Kretingos kapela. Tarp Užgavėnių persirengėlių slankiojo Lašininis su Kanapiniu. Lašininis vaizdavo sotumą, persivalgymą. Jis storas, su kiaulės nosim, su dešrom ir vėdarais pilvą apsijuosęs. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais vis kovojo su Lašininiu ir vijo jį iš šventės. Ypatingas dėmesys buvo skirtas sočiam valgymui, nes per Užgavėnes reikia daugiau valgyti iš ryto, po pietų, prieš vakarą, kad kokie šeši kartai išeitų. Šios dienos sotumas turi lemti gerus metus. Šventės dalyvių ir žiūrovų sotumu rūpinosi būrys riebių blynų kepėjų, sočių sriubų virėjų ir saldžių vaflių kepėjų. Tarp jų ir linksmiausio kiemelio nugalėtojai Bijūnai bei daugelis kitų. Baigiamąja renginio dalimi tapo Morės deginimas. Morė Lašininio boba, kuri įkūnija visas blogybes ir žiemą. Degindami ją stengėmės greičiau išvaryti žiemą ir prišaukti pavasarį. Ją uždegti padėjo šokio ir ugnies studijos „Čiutyta“ šokėjos, vad. Vida Bagdonienė. Merginos, sušokusios šokį su ugnimi, uždegė Morę. Žiūrovai mintimis į liepsną pasiuntė visą blogą ir stebėjo kaip liepsnoja Lašininio boba – Morė. Visi, kurie atvyko į renginį buvo įtraukti į kaukėtų persirengėlių, dainų, šokių ir žaidimų šėlsmą. Visus gydė, linksmino ir maitino, visi rėkė, šoko ir pavasariui giedojo, o svarbiausia - žiemą nuprovojo. Dėkojame renginio generaliniam rėmėjui – Trakų rajono savivaldybei, rėmėjams – UAB VILGIRĖ restoranui „Trakų dvarelis“, viešbučiui ir restoranui „Argo“, AB „Kauno Grūdams“, Vilniaus meduoliams, Pavelui Voicechovskiui, VšĮ amatų mokyklai „Sodžiaus meistrai“, MB Technijanai, V. Kananavičiaus IĮ Nestrėvaitis, UAB 3GKO, skulptoriams Vytautui ir Kęstučiui Musteikiams, mokymų „Šiaudinių skulptūrų ir dekoracijų iš gamtinių žaliavų“ dalyviams, informaciniams rėmėjams – radio stotims European Hit Radio ir Znad Wilii, Trakų ir Elektrėnų krašto laikraščiui „Galvė“, laikraščiui „Trakų žemė“ ir VšĮ Trakų turizmo ir informacijos centrui. JUSTINA BENDINSKYTĖ, Trakų kultūros rūmų etnografė