Ketverius (negi tiek mažai?) metus kentę Lietuvos gyventojai neva netikusią valdžią, kurią kaskart patys ir išrenka, šįkart daugelis vėlgi nepasistengė keliauti iki balsavimo apylinkių ir vėl visa atsakomybė dėl geresnio rytojaus nutekėjo lyg nuo žąsies vanduo. Įvairiose interneto svetainėse buriasi masės žmonių, vienaip ar kitaip reaguojančių į spalio 14 d. balsavimo rezultatus, tačiau išeiti viešumon drįsta tik nedaugelis. Trečiadienį kai kurie šalies dienraščiai skelbė informaciją apie pirmuosius protesto veiksmus prie Vyriausios rinkimų komisijos štabo – nepasitenkinimą reiškė jaunimas. Būtent jaunimas šiuose rinkimuose kol kas ir yra aktyviausias. Jaunimas mažiausiai skundžiasi bloga padėtimi, bet daugiausiai stengiasi ją taisyti darbais.

Trakų-Elektrėnų rinkimų apygardoje, kur jaunimo populiacija mažesnė nei didmiesčiuose, pagal gautus iš apylinkių duomenis, rinkėjų aktyvumas siekė vos 52,02 procento. Nors prieš rinkimų pradžią buvo prognozuojamas itin didelis aktyvumas, rezultatai nuvylė. Antroje rugsėjo pusėje „Galvės“ paskelbta apklausa „Kodėl žmonės neina balsuoti?“ parodė, kad žmonės apskritai yra nusivylę valdžia (58,8%); kiti teigė, jog žmonėms nerūpi Lietuvos ateitis (29,4%) arba jie neranda tinkamų kandidatų (11,8%). Gal tuo ir įmanoma bent iš dalies paaiškinti tokį pasyvumą, kuris ilgainiui vėl peraugs į amžinus nepasitenkinimo šūksnius ir vaitones kaltinant valdžią ir tik valdžią net ir dėl blogo oro. Retas kuris sugebės mesti akmenį į save ir prisipažinti – pats kaltas.

Alius Avčininkas