Mūsų šeimoje penktadienis – mėsos diena (per Adventą ir Gavėnią penktadienis tampa šeštadieniu). Žinoma, jeigu varganą viščiuką, perbalusį iki mėlynos spalvos galima pavadinti mėsa. Kaip ten bebūtų, mums penktadienis — didelė šventė. Papročiais lenkianti gal net ir Šv. Kalėdas (atleisk, Aukščiausiasis....). Nenoriu burnoti, bet taip gera suleisti dar likusius dantis į kietą, sausą, melsvą „mėsą“.
Net ir mažoji jau įprato gyvuoti pagal užveržtų pilvukų politiką: „Teti, teti, nenuoliu sausos mesytės, aš nuoliu tik kauliuko...“. Šaunuolė mergytė: užaugs tikra lietuvaitė! Patriotė iki kaulo smegenų...
Kai tapau dvigubu bedarbiu, netikėtai mano dukra pajuto meilę gyvūnams. Todėl mūsų namuose atsirado maža, balta katytė. Ji tikrai, tikrai man nekliudo. Netgi atsižvelgus į tai, kad per savaitę su ėdesiuku ir akmenukais kakučiui man šis baltasis grožis kainuoja apie 15 Lt. O juk tai galėtų būti mūsų antrasis viščiukas per savaitę! Bet dukros balsas šeimoje - viską lemiantis. Ir kodėl ji nepamilo viščiuko...?
Tad eilinį kartą lekiu išleisti 15 Lt. Griebiu akmenukus, stveriu ėdesiuką ir akių nedraskydamas į maistu nukrautas lentynas bėgu prie kasos. O ten - sielvarto viršūnė, didžioji žinia: mūsų nekliudoma katytė nuo šiol kakos prabangiau. Netgi dviems litais. Tragedija...
Juk tai galėjo būti viščiukas... ir net ne mėlynas, o gurmaniškas...
Garbieji, laimės ir sveikatos jums. Gero ir linksmo savaitgalio.
Iki ir linksmų košmarų.{jcomments on}