Pirmą kartą ji buvo išleista 1850 m. Vilniuje lenkų kalba. Šios knygos leidimas lietuvių kalba pasirodė 1994 m., dabar - tai antroji pataisyta, iliustruota laida ir skiriama 200-osioms J. I. Kraševskio gimimo metinėms. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Knyga parašyta kronikinio pasakojimo metodu ir apima Vytauto veiklos istoriją pamečiui: 45 metus nuo 1386 iki 1430 metų. Knygos pratarmėje istorikas M. Jučas rašo, kad ,,kronikų siužetą autorius pateikia kaip istorinį apsakymą, bet griežtai laikosi istorizmo principo, beveik niekur nenusižengia nei chronologijai, nei istorinei personažų elgsenai" . Apie Vytauto epochą Kraševskis žinojo iš šaltinių: buvo išstudijavęs vokiečių Vygando Marburgiečio ir Posilgės kronikas, lenkų Jano Dlugošo, Bernardo Vapovskio ir Marcino Bielskio kronikas, rusų Voskresenjės, Nikono ir Lietuvos metraščius, Motiejaus Strijkovskio ir Alberto Kojelavičiaus-Vijūko veikalus. Vytautas, pasak autoriaus, buvo genialus karo vadas, teisingas pavaldiniams, labai mylėjo savo kraštą, lietuvių kalbą, papročius, globojo miestus ir prekybą, katalikų bažnyčią ir teikė jai privilegijas, tačiau toleravo ir kitus tikėjimus, išaukštino bajorus, įtraukė juos į politinį gyvenimą.