Žemės dieną minėdami jaunieji trakiečiai, pakviesti Trakų jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro, Trakų seniūnijos bei Trakų kultūros rūmų, keliavo Trakų krašto kalnais ir piliakalniais. Ant Kęstučio kalno visus susirinkusius sutartinių melodijomis sveikino grupė Folk projekt „Laiminguo“, sveikinimo žodį tarė Trakų rajono savivaldybės aplinkosaugos ir viešosios tvarkos departamento vedėjas Žydrūnas Irinavičius, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, Trakų kultūros rūmų atstovai.
Skambant mistiškajam būgno garsui, merginų skambiems balsams, tolstantiems Galvės ežero plonu ir papilkėjusiu ledu link senosios Kunigaikščio Vytauto Didžiojo pilies, visi klausėmės ekskursijos vadovės Linos Leparskienės pasakojimų apie senovės Lietuvą ir jos didingus ženk-lus – kalnus ir piliakalnius.
Piliakalniai – žemės, žmonių ir laiko kūriniai. Kopdami į juos ir žvalgydamiesi aplink – matome ne tik kraštovaizdį, bet taip pat galime pažinti praeities žmonių gyvenimo bei mąstymo būdą. Savo krašto žemė buvo pasitelkiama kaip sąjungininkė tiek karo, tiek taikos metu. Jokia kalva medinės pilies statybai nebuvo pasirenkama atsitiktinai.
Anot vokiečių rašytojo H.Heinės: „Mūsų žemė - tai didelis vieškelis, o mes, žmonės - keliautojai“. Todėl aplankę, netoli Trakų esantį Kęstučio kalną, nuo kurio atsiveria vienas gražiausių kraštovaizdžių bei vienas svarbiausių statinių Lietuvoje, toliau visi keliavo link Bražuolės ir Daniliškių (Totorių kalno) piliakalnių. Ten sužinojo šių kalnų istoriją, tvarkė aplinką, vaišinosi karšta arbata.
VIKTORIJA ŠAMATOVIČIENĖ,
Trakų kultūros rūmų renginių organizatorėKovo 20 – oji – Pasaulinė Žemės diena, pavasario lygiadienis, mus skatina sugrįžti prie savo gyvybės lopšio – gamtos, Žemės Motinos, mūsų gimdytojos ir maitintojos. Mes, šiuolaikinio pasaulio vaikai, neretai užmirštame, kad visa ką turime, tai iš Motinos Žemės gelmių, jos pievų ir miškų, kalnų, giliausių vandenų ir dirvų. Mūsų protėviai ypač vertino ir gerbė žemės dovanas, jai atsidėkodami gražiais darbais, meiliais žodžiais, dainomis.
Žemės dieną minėdami jaunieji trakiečiai, pakviesti Trakų jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro, Trakų seniūnijos bei Trakų kultūros rūmų, keliavo Trakų krašto kalnais ir piliakalniais. Ant Kęstučio kalno visus susirinkusius sutartinių melodijomis sveikino grupė Folk projekt „Laiminguo“, sveikinimo žodį tarė Trakų rajono savivaldybės aplinkosaugos ir viešosios tvarkos departamento vedėjas Žydrūnas Irinavičius, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, Trakų kultūros rūmų atstovai.
Skambant mistiškajam būgno garsui, merginų skambiems balsams, tolstantiems Galvės ežero plonu ir papilkėjusiu ledu link senosios Kunigaikščio Vytauto Didžiojo pilies, visi klausėmės ekskursijos vadovės Linos Leparskienės pasakojimų apie senovės Lietuvą ir jos didingus ženk-lus – kalnus ir piliakalnius.
Piliakalniai – žemės, žmonių ir laiko kūriniai. Kopdami į juos ir žvalgydamiesi aplink – matome ne tik kraštovaizdį, bet taip pat galime pažinti praeities žmonių gyvenimo bei mąstymo būdą. Savo krašto žemė buvo pasitelkiama kaip sąjungininkė tiek karo, tiek taikos metu. Jokia kalva medinės pilies statybai nebuvo pasirenkama atsitiktinai.
Anot vokiečių rašytojo H.Heinės: „Mūsų žemė - tai didelis vieškelis, o mes, žmonės - keliautojai“. Todėl aplankę, netoli Trakų esantį Kęstučio kalną, nuo kurio atsiveria vienas gražiausių kraštovaizdžių bei vienas svarbiausių statinių Lietuvoje, toliau visi keliavo link Bražuolės ir Daniliškių (Totorių kalno) piliakalnių. Ten sužinojo šių kalnų istoriją, tvarkė aplinką, vaišinosi karšta arbata.
VIKTORIJA ŠAMATOVIČIENĖ,
Trakų kultūros rūmų renginių organizatorė
Žemės dieną minėdami jaunieji trakiečiai, pakviesti Trakų jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro, Trakų seniūnijos bei Trakų kultūros rūmų, keliavo Trakų krašto kalnais ir piliakalniais. Ant Kęstučio kalno visus susirinkusius sutartinių melodijomis sveikino grupė Folk projekt „Laiminguo“, sveikinimo žodį tarė Trakų rajono savivaldybės aplinkosaugos ir viešosios tvarkos departamento vedėjas Žydrūnas Irinavičius, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, Trakų kultūros rūmų atstovai.
Skambant mistiškajam būgno garsui, merginų skambiems balsams, tolstantiems Galvės ežero plonu ir papilkėjusiu ledu link senosios Kunigaikščio Vytauto Didžiojo pilies, visi klausėmės ekskursijos vadovės Linos Leparskienės pasakojimų apie senovės Lietuvą ir jos didingus ženk-lus – kalnus ir piliakalnius.
Piliakalniai – žemės, žmonių ir laiko kūriniai. Kopdami į juos ir žvalgydamiesi aplink – matome ne tik kraštovaizdį, bet taip pat galime pažinti praeities žmonių gyvenimo bei mąstymo būdą. Savo krašto žemė buvo pasitelkiama kaip sąjungininkė tiek karo, tiek taikos metu. Jokia kalva medinės pilies statybai nebuvo pasirenkama atsitiktinai.
Anot vokiečių rašytojo H.Heinės: „Mūsų žemė - tai didelis vieškelis, o mes, žmonės - keliautojai“. Todėl aplankę, netoli Trakų esantį Kęstučio kalną, nuo kurio atsiveria vienas gražiausių kraštovaizdžių bei vienas svarbiausių statinių Lietuvoje, toliau visi keliavo link Bražuolės ir Daniliškių (Totorių kalno) piliakalnių. Ten sužinojo šių kalnų istoriją, tvarkė aplinką, vaišinosi karšta arbata.
VIKTORIJA ŠAMATOVIČIENĖ,
Trakų kultūros rūmų renginių organizatorė
