- Galvė - https://www.galve.lt -

Žmogaus metai – kaip upės vandenys

Marytė su bendruomene [1]

Marytė su bendruomene

Žemė jau bunda ryto skambėjime, teka pavasario saulė. O metai veja metus. Ir tegul. Tegul jie skuba, bėga, o juose – neišsekančios žmogaus mintys, pastangos ir darbai. Kartu ir didelės svajonės, susitikimai su draugais ir bendraamžiais. Toks jau žmogaus gyvenimas, tačiau kiekvienam jis – individualus ir savitas. Vieni paskęsta dejonių jūroje, o kitiems – ne trumpėjantys metai, o svajonių ir nerimo liepsnos širdy.
Seniūnijos pakraštyje, prie nedidelio ežerėlio yra Jurežerio kaimas, priklausantis Aukštadvario seniūnijai, tačiau Semeliškių parapijai, turintis vos tris sodybas. Dvi iš jų jau yra nupirktos naujakurių iš didmiesčių, kaip poilsio vietos, kad jie galėtų pasislėpti nuo miesto triukšmo. O trečioje iš jų gyvena 80-ties metų jubiliejų švenčianti Marijona Jančiauskienė. Gerai pažįstu šią jubiliatę, nuo vaikystės ji buvo vadinama Malašauskų Marytė. Tai mano krašto senbuvė, atitekėjusi į marčias iš gretimo Krunio kaimo. Dar būdama vaikas, prisimenu, kartu su tėvais dalyvavau Marytės ir Albino Jančiauskų vestuvėse. Čia savas kampelis – čia ir visas Marytės gyvenimas.
Tačiau gražus gyvenimas neatsiranda iš niekur, kasdien jis buvo kuriamas, klijuojamas, audžiamas, siuvamas ir lopomas meilės siūlais, su dideliu pasiaukojimu ir meile. Užaugusi trijų vaikų šeimoje, dar vaikystėje patyrusi antrojo pasaulinio karo baisumus, šeimos nepriteklius, Marytė nuo jaunystės buvo nuoširdi ir protinga, tokia ji ir išliko, todėl yra mėgiama draugų ir kaimynų.
Išauginusi sūnų Vytautą ir dukrą Ireną, Marytė anksti liko našlė. Tačiau ji nepabūgo vienatvės sunkumų, liko gyventi šiame kaimelyje, šiuo metu ją dažnai lanko vaikai ir anūkai.
Ne kartą teko ir man apsilankyti Marytės sodyboje. Švara ir tvarka dvelkiantys namai, ant sienų Marytės artimųjų portretai, šventųjų paveikslai, o jos rankose – dažnai laikoma maldaknygė. Turinti sodrų balsą, Marytė yra ilgametė Semeliškių bažnyčios choro giesmininkė ir laidotuvių giesmių giedorė, parapijos organizacijos „Caritas“ narė. Jubiliatė priklauso Semeliškių bažnyčios rožinio draugijai, Šv. Mišių metu procesijoje neša bažnytines vėliavas.
Būdama tokia užsiėmusi, visiems yra aišku, mūsų Marytė – nesenstančios širdies žmogus. Ji visuomet linksma, besišypsanti, amžinai jauna ir energinga. O juk žmogaus metai – kaip upės vandenys, kuo toliau, tuo plačiau išsilieja. Ir štai atėjo darbais brandintas Marytės jubiliejus. Akimirkai sustokime, o kas dabar? O dabar atėjo ilgai laukta šeimos, draugų ir artimųjų šventė.
Šių metų balandžio 16 d., šeštadienį, Semeliškių bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už Marytės sveikatą. Jubiliatę sveikino bažnyčios klebonas Gintautas Jančiauskas, rožinio draugijos nariai, organizacijos „Caritas“ atstovai, bažnytinės procesijos dalyviai, vaikai ir anūkai, giminės, draugai ir kaimynai. Savo jubiliatės atvykau pasveikinti ir aš. Apie šešiasdešimt draugų ir giminaičių apsupta, lydima nuotaikingų muzikantų Vandos ir Juozo Petravičių bei jų dukros – dainininkės Editos, jubiliatė pakvietė visus į gražiai Europos Sąjungos (ES) lėšomis restauruotus Semeliškių parapijos namus. Čia liejosi nuoširdžiausi sveikinimo žodžiai, Pastrėvio, Ubiškių ir kitų kaimų senjorai ir senjorės dainavo skambias lietuvių liaudies dainas, jubiliatei linkėjo sveikatos, stiprybės ir visų svajonių išsipildymo. Man buvo labai malonu pabuvoti tarp savo krašto vyresniųjų, linksmai nusiteikusių žmonių. Pabuvoti šiame krašte, kur vaikystėje buvo įmintos ir mano pėdos. Prisipažįstu, kad buvau tiesiog sužavėta tokiu nuoširdžiu vyresniojo amžiaus žmonių bendravimu. Toks yra nepaprastas gyvenimo dėsnis, o juk gyvenime – tarytum gamtoje, čia pavasaris, o čia – jau ruduo…
Mieloji Jubiliate, tegul metų bėgimas, palietęs smilkinius, niekada nepakeičia Jūsų akių ir širdies šilumos, kurią dalinate savo aplinkiniams. Dėkoju Jums, kad esate tokia paprasta, tačiau tap pat ir Aukštadvario seniūnijos šviesos ir gėrio nešėja. Tegul Jūsų gyvenimo kelias, kuriuo ėjote ir toliau eisite, būna kupinas atradimų, grožio ir vilties.

JADVYGA DZENCEVIČIENĖ,
Aukštadvario seniūnė